Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 82:
=== Venclauskių namai ===
[[Vaizdas:Venclauskio.jpg|thumb|right|Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namai 1930 m.]]
Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas statytas [[1925]]–[[1927]] m. (architektas [[Karolis Reisonas]]), jame šeima gyveno iki [[1944]] m. 1955 m. namas paskirtas „Aušros“ muziejui. 1959 m. čia buvo atidaryta pirmoji pokarinė muziejaus ekspozicija. 1963 m. ekspozicija buvo pertvarkyta ir atspindėjo Šiaulių krašto ir Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki 1940 m. Joje buvo Archeologijos, Etnografijos, Liaudies meno ir Istorijos skyriai. Ekspozicija gyvavo iki [[1977]] m. [[1977]]–[[1980]] m. pastatas buvo remontuojamas. 1986 m. čia buvo atidaryta pirmoji dailės ekspozicija. 1992 m. rūmai oficialiai pavadinti Venclauskių namais. 1995 m. buvo atidaryta S. ir K. Venclauskių ekspozicija, nušviečianti garsaus advokato ir talentingos aktorės bei režisierės šeimyninį ir visuomeninį gyvenimą. Šeimos, išauginusios daugiau nei 100 pamestinukų bei neturtingų vaikų, atminimui muziejaus terasoje 1993 m. atidengta skulptūra „Motinystė“ (skulptorius A. Šnaras). [[2005]] m. atidengtas paminklas Kazimierui Venclauskiui (skulptorius Gintautas Luošaitis).
Šiuo metu Venclauskių namuose įsikūrusi muziejaus administracija, Istorijos ir DailėsFotografijos, Ryšių su visuomene skyriai, biblioteka, leidykla.
 
'''Dailės kūriniai''' muziejuje kaupiami nuo muziejaus įkūrimo. Prieš karą šį darbą dirbo dailininkas S. Vaitkus. 1936 m. muziejus jau turėjo 82 paveikslus, 10 skulptūrų. Daug dailės kūrinių į muziejų pateko 1940 m., kai pagal Kultūros paminklų apsaugos įstatymą muziejininkai registravo ir saugojo nacionalizuojamas meno vertybes. [[1969]]–[[1979]] metais Dailės skyriaus vedėjas Vincas Vaitekūnas užmezgė ryšius su daugeliu profesionalių dailininkų ir tautodailininkų. Tai padėjo sparčiai gausinti skyriaus rinkinius. Šiuo metu Dailės skyriaus fonduose saugoma apie 11 000 profesionaliosios dailės ir tautodailės eksponatų.
 
Skyrius gali pasigirti darbų, kuriuos sukūrė Vilniaus mokyklos atstovai [[Pranciškus Smuglevičius]], V. Smakauskas, V. Slendzinskis; lietuvių dailės klasikai [[Mstislavas Dobužinskis]], [[Antanas Gudaitis]], [[Petras Kalpokas]], [[Marcė Katiliūtė]], [[Kazys Šimonis]], [[Stasys Ušinskas]], [[Adomas Varnas]], garsūs Vakarų Europos dailininkai. Eksponuojami F. Albanio „Europos pagrobimas“, B. P. Omeganko „Peizažas su avimis“, F. Trevizanio „Šventoji šeimyna“, V. Ženisono, F. Žeraro, S. L. Miulerio ir kt. autorių kūrinių. Saugoma didžiausia Lietuvoje klasikinių japonų [[Edo]] laikotarpio graviūrų kolekcija (Hiroshige, Eizan, Kunisados, Hokusai ir kitą autorių darbai), litografijos iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“.
 
Skyriuje saugomas didžiausias Lietuvoje (70 vnt.) liaudies meno raižinių rinkinys. Tai K. Grigalausko, A. Vinkaus ir kitų autorių darbai. Gausi ir įspūdinga savamokslio skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus medžio skulptūrų kolekcija. 1986 m. į Dailės skyrių pateko didelis šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus ([[1901]]–[[1986]] m.) memorialinis fondas.
 
=== Fotografijos muziejus ===