|
=== Chaimo [[Frenkelio vila]] ===
Pastatas statytas [[1908]] m. Manoma,šalia kadklestinčio jįsavo projektavoodų fabriko [[Chaimas Frenkelis|Ch.ir Frenkelio]]Dora sūnusFrenkeliai Jakobas.pasistatė Viladviejų –aukštų charakteringasgyvenamąjį modernonamą architektūros– paminklasvilą. JojeStatybos gyvenometai spėjami pagal vėjarodę ant stogo, architektas nežinomas. Chaimo Frenkelio šeima, o vėliau, ikitik 1940sūnus m.Jakobas –jame jogyveno sūnusiki Jakobas1940 m. [[1920]]–[[1940]] m. čia veikė privati žydų gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė vokiečių karo ligoninė, vėliau ilgu metus veikė sovietų karo ligoninė. 1994 m. pastatas perduotas „Aušros“ muziejui. Dabar Ch. Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, atveriantis lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir visos Europos kultūros paveldą, kviečiantis į muziejinę ekspoziciją, pateikiantis miesto bendruomenei platų kultūrinių renginių, parodų ir koncertų spektrą.
Ch. Frenkelio vila – vienintelė Šiauliuose ir viena iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesija, jugendas) paminklų. Pastato interjerai išsiskiria puošnia medžio apdaila, lipdiniais, įspūdingų freskų fragmentais. Ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid.– XX a. vid.“ pirmoji dalis – stilizuota dvaro aplinka. Pristatomos 4 galerinės (Rytų meno, Karalių, Dvarininkų portretų ir Galerija) ir 4 interjerinės (Biblioteka, Geltonoji ir Žalioji svetainės bei Valgomasis) salės. Antrojoje dalyje – „Provincijos miestas“ – įrengta retrokino salė „Kapitol“, prieškario gatvės ir parduotuvės rekonstrukcijos. Ekspozicija „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“ atspindi vilos savininko, garsaus pramonininko Ch. Frenkelio gyvenimą. Ekspozicijoje pristatomas žydų indėlis į ekonominį miesto gyvenimą. XIX a. pab. – XX a. pr. iš žydų kapitalų sukurta odų pramonė išgarsino miesto vardą, formavo Šiaulių, pramoninio miesto, įvaizdį, išlikusį iki mūsų dienų.
[[2002]] m. [[birželio 20]] d. vienoje restauruoto antro aukšto salėje atidaryta nauja edukacinė ekspozicija „Šiaulių žydija XX a. I pusėje” – „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus projektas Švietimo kaitos fondo paskelbtam konkursui „Holokausto istorija mūsų žemėje“. Ji sudarė galimybę plačiai atspindėti [[Žydai|žydų]] etnokultūros temą – dvasinį ir kultūrinį šios bendruomenės gyvenimą Šiauliuose iki Katastrofos. Pirmoji ekspozicijos tema “Tas savitas žydų pasaulis…” pasakoja apie savitą ir šiandieninei kartai mažai žinomą žydų gyvenseną, tradicijas, papročius, bendruomenės sandarą, švietimą, kultūrą ir sportinį gyvenimą. Unikaliausi šios temos eksponatai – šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus piešiniai, kuriuose litvakų portretai, atskleidžiantys jų išskirtinumą, paslaptingumą, išryškinantys žydų tradicijas.
Nuo 2009 m. liepos mėnesio Ch. [[Frenkelio vila|Frenkelio viloje]] veikia [[audiogidas]] lietuvių kalbair anglų kalbomis. ▼Ekspozicijoje pristatomas žydų indėlis į ekonominį miesto gyvenimą. XIX a. pab. – XX a. pr. iš žydų kapitalų sukurta odų pramonė išgarsino miesto vardą, formavo Šiaulių, pramoninio miesto, įvaizdį, išlikusį iki mūsų dienų. Katastrofos tema – Šiaulių žydų bendruomenę ištikusi tragedija Antrojo pasaulinio karo metais – atkuriama ne tik ikonografine medžiaga. Laikmečio tragizmą sustiprina stilizuotas geto vaizdas: spygliuotos vielos tvoros fragmentas ir vaizdo technika rodoma P. Steponavičiaus reprodukcija „Žydai varomi į [[Getas|getą]] 1942 m.“. Ši ekspozicija su panaudota vaizdo technika – pirmoji „Aušros“ muziejuje. Ekspozicijoje be muziejaus rinkinių panaudota valstybinio Vilniaus [[Gaono žydų muziejus|Gaono žydų muziejaus]], Šiaulių apskrities archyvo, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir asmeniniame Leibos Lipšico archyvuose saugoma žydų istorijos paveldo medžiaga.
Laisvose pastato salėse kuriama nauja dailės kūrinių ekspozicija.
▲Nuo 2009 m. liepos mėnesio Ch. [[Frenkelio vila|Frenkelio viloje]] veikia [[audiogidas]] lietuvių kalba.
=== Radijo ir televizijos muziejus ===
|
