Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 129:
[[Vaizdas:Zaliukiu vejo malunas.jpg|thumb|150px|left|Žaliukių vėjo malūnas]]
Svarbiausias sodybos objektas – Žaliūkių vėjo malūnas – vienintelis mieste išlikęs ir saugomas vertingas XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys bei pirmasis Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejus. Malūno konstrukcijos ir technologinė įranga yra reikšmingas vietos meistrų-inžinerinių sprendimų palikimas. Žaliūkių malūną buvusiame [[Žaliūkės|Žaliūkių]] kaime apie [[1875]]–[[1880]] m. pastatė Lietuvos vokiečio Gustavo Danielio tėvas. Daugelį metų jis priklausė Danielių giminei. 1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1970 m. mediniame vėjo malūne įrengta ekspozicija. Malūnas 2009 m. buvo restauruotas. 2010 m. atnaujinta Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija supažindina lankytojus su unikalia malūno įranga ir grūdų malimo procesu. Šalia malūno 2011 m. atstatyta malūnininko troba. Joje priimami lankytojai, vedamos ekskursijos ir edukacinės programos.
 
=== „Žiemgala“ ===
[[1959]] m. [[Žeimelis|Žeimelio]] vidurinėje mokykloje buvo įkurtas visuomeninis muziejus. Jo įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo mokytojas J. Šliavas. Muziejuje kaupiama medžiaga apie Žeimelį, jo apylinkes, Žemgalių kraštą, iš ten kilusius žmones. 1993 m. muziejus iš mokyklos perkeltas į restauruotos [[smuklė]]s pastatą miestelio centre, tapo „Aušros" muziejaus filialu. Smuklės pastatas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas. Šiuo metu muziejuje įrengta ekspozicija, atspindinti Žemgalių krašto istoriją ir kultūrą, ryšius su [[Latvija]]. Dalis ekspozicijos skirta buvusiam muziejaus vadovui J. Šliavui ir pirmajam Lietuvos fizikochemikui [[Teodoras Grotusas|Teodorui Grotui]].
 
== Leidiniai ==