Šiaulių Aušros muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 129:
[[Vaizdas:Zaliukiu vejo malunas.jpg|thumb|150px|left|Žaliukių vėjo malūnas]]
Svarbiausias sodybos objektas – Žaliūkių vėjo malūnas – vienintelis mieste išlikęs ir saugomas vertingas XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys bei pirmasis Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejus. Malūno konstrukcijos ir technologinė įranga yra reikšmingas vietos meistrų-inžinerinių sprendimų palikimas. Žaliūkių malūną buvusiame [[Žaliūkės|Žaliūkių]] kaime apie [[1875]]–[[1880]] m. pastatė Lietuvos vokiečio Gustavo Danielio tėvas. Daugelį metų jis priklausė Danielių giminei. 1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1970 m. mediniame vėjo malūne įrengta ekspozicija. Malūnas 2009 m. buvo restauruotas. 2010 m. atnaujinta Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija supažindina lankytojus su unikalia malūno įranga ir grūdų malimo procesu. Šalia malūno 2011 m. atstatyta malūnininko troba. Joje priimami lankytojai, vedamos ekskursijos ir edukacinės programos.
 
=== Dionizo Poškos Baubliai ===
[[1812]] m. poetas [[Dionizas Poška]] savo gimtinėje, [[Bijotai|Bijotės]] dvare, [[Šilalės rajonas|Šilalės raj.]], dviejų nukirstų ąžuolų išskobtuose kamienuose, įsteigė muziejų. Ąžuoluose buvo laikomi archeologiniai radiniai, ginklai, šarvai, monetos. D. Poškai mirus, baubliai buvo menkai prižiūrimi, tik 1930 m. apsaugoti pašiūrėmis. Nuo 1962 m. baubliai – „Aušros“ muziejaus filialas. Baubliai buvo konservuoti, 1971 m. pastatyti stikliniai gaubtai. 1969 m. paskelbti respublikinės reikšmės istorijos paminklu.
 
=== „Žiemgala“ ===