Armand Jean du Plessis de Richelieu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cardinal Richelieu (Champaigne).jpg|thumb|200px|right|Kardinolas Rišeljė (''Philippe de Champaigne'' paveikslas, apie 1637)]]
'''Armanas Žanas de Rišeljė''' ({{fr|Armand Jean du Plessis de Richelieu}}, [[1585]] m. [[rugsėjo 9]] d. – [[1642]] m. [[gruodžio 4]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] dvasininkas, didikas ir valstybės veikėjas. [[1622]] m. tapo [[kardinolas|kardinolu]]. [[1624]] m. – pirmuoju karaliaus [[Liudvikas XIII|Liudviko XIII]] ministru.
 
== Biografija ==
Gimė [[Paryžius|Paryžiuje]] didžiojo Prancūzijos prevo šeimoje. Buvo ketvirtas vaikas iš penkių. Tėvas mirė, kai Armanui tebuvo penkeri. Devynių metų buvo nusiųstas mokytis filosofijos Paryžiaus Navaros kolegijoje. Jaunystėje atsisakė ketinimų tapti kariškiu. Dėl jauno amžiaus, išimties tvarka [[1607]]  m. buvo įšventintas vyskupu. Tapo pirmuoju Prancūzijoje vyskupu, kuris ėmėsi įgyvendinti institucines [[Tridento susirinkimas|Tridento susirinkimo]] reformas. [[1614]]  m., paleidus [[Prancūzijos Generaliniai luomai|Generalinius luomus]], tapo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Liudvikas XIII|Liudviko XIII]] sutuoktinės Onos Austrės nuodėmklausiu. [[1616]]  m. tapo karaliaus tarybos nariu, atsakingu už karo reikalus ir užsienio politiką. Po metų, perversmininkams nušalinus Liudviko XIII motiną [[Marie de' Medici|M. Mediči]] nuo faktinės valdžios buvo ištremtas į savo vyskupiją, vėliau  – į [[Avinjonas|Avinjoną]]. [[1624]]  m. M. Mediči grįžus į Paryžių, Ž. A. Rišeljė paskirtas karaliaus tarybos pirmininku, taip pat prekybos ir jūrų reikalų ministru. Nepaisydamas prieš jį buvusios opozicijos ir rengiamų sąmokslų, Rišeljė greitai savo valiai pajungė karaliaus dvarą ir formavo Prancūzijos politiką. Prancūzijos viduje jis stiprino karaliaus valdžią, o užsienio politikoje siekė neleisti [[Europa|Europoje]] įsigalėti [[Habsburgų dinastija]]i. Kovojo su [[hugenotai]]s. [[1627]]  m. užėmęs paskutinę jų tvirtovę  – [[La Rošelis|La Rošelį]], pašalino [[Pilietinis karas|pilietinio karo]] grėsmę. [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] karo metu parėmė Vokietijos protestantus ir [[Švedija|Švediją]], kovojusius su Habsburgais. Dėl Rišeljė vykdytos politikos labai susilpnėjo Ispanijos, ir, atitinkamai, išaugo Prancūzijos įtaka Europoje. Skatino religines misijas [[Afrika|Afrikoje]], [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] ir [[Amerika|Amerikoje]]. Rėmė [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] kolonizavimą, taip pat mokslus ir menus. [[1635]]  m. įkūrė Prancūzų akademiją. Mirė [[1642]]  m. Paryžiuje. Palaidotas [[Sorbona|Sorbonos]] bažnyčioje. Jam valdant, Prancūzijoje galutinai susiformavo ir įsitvirtino [[absoliutizmas]].{{šaltinis|{{VLE|XX|47-48||Armand-Jean du Plessis, de Richelieu (Armanas Žanas Rišeljė)}}}} [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu jo kūnas buvo išimtas iš karsto ir balzamuotas.
 
Rišeljė buvo ne tik absoliutizmo praktikas, bet ir teoretikas, parašęs veikalą „Politinis testamentas“.