Armand Jean du Plessis de Richelieu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
žodis buvo neenciklopedinis
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Armanas Žanas de Rišeljė''' ([[1585]] m. [[rugsėjo 9]] d. – [[1642]] m. [[gruodžio 4]] d.) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] dvasininkas, didikas ir valstybės veikėjas. [[1622]] m. tapo [[kardinolas|kardinolu]]. [[1624]] m. – pirmuoju karaliaus [[Liudvikas XIII|Liudviko XIII]] ministru.
 
== Biografija ==
Liudvikas XIII faktiškai krašto nevaldė, valdžią atidavė Rišeljė, kuris niekieno neribojamas valdė karaliaus vardu nuo [[1624]] iki [[1642]] metų. Jam valdant, Prancūzijoje galutinai susiformavo ir įsitvirtino [[absoliutizmas]].
Gimė [[Paryžius|Paryžiuje]] didžiojo Prancūzijos prevo šeimoje. Buvo ketvirtas vaikas iš penkių. Tėvas mirė, kai Armanui tebuvo penkeri. Devynių metų buvo nusiųstas mokytis filosofijos Paryžiaus Navaros kolegijoje. Jaunystėje atsisakė ketinimų tapti kariškiu. Dėl jauno amžiaus, išimties tvarka [[1607]] m. buvo įšventintas vyskupu. Tapo pirmuoju Prancūzijoje vyskupu, kuris ėmėsi įgyvendinti institucines [[Tridento susirinkimas|Tridento susirinkimo]] reformas. [[1614]] m., paleidus [[Prancūzijos Generaliniai luomai|Generalinius luomus]], tapo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Liudvikas XIII|Liudviko XIII]] sutuoktinės Onos Austrės nuodėmklausiu. [[1616]] m. tapo karaliaus tarybos nariu, atsakingu už karo reikalus ir užsienio politiką. Po metų, perversmininkams nušalinus Liudviko XIII motiną [[Marie de' Medici|M. Mediči]] nuo faktinės valdžios buvo ištremtas į savo vyskupiją, vėliau – į [[Avinjonas|Avinjoną]]. [[1624]] m. M. Mediči grįžus į Paryžių, Ž. A. Rišeljė paskirtas karaliaus tarybos pirmininku, taip pat prekybos ir jūrų reikalų ministru. Nepaisydamas prieš jį buvusios opozicijos ir rengiamų sąmokslų, Rišeljė greitai savo valiai pajungė karaliaus dvarą ir formavo Prancūzijos politiką. Prancūzijos viduje jis stiprino karaliaus valdžią, o užsienio politikoje siekė neleisti [[Europa|Europoje]] įsigalėti [[Habsburgų dinastija]]i. Kovojo su [[hugenotai]]s. [[1627]] m. užėmęs paskutinę jų tvirtovę – [[La Rošelis|La Rošelį]], pašalino pilietinio karo grėsmę. [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] karo metu parėmė Vokietijos protestantus ir [[Švedija|Švediją]], kovojusius su Habsburgais. Dėl Rišeljė vykdytos politikos labai susilpnėjo Ispanijos, ir, atitinkamai, išaugo Prancūzijos įtaka Europoje. Skatino religines misijas [[Afrika|Afrikoje]], [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] ir [[Amerika|Amerikoje]]. Rėmė [[Kanada|Kanados]] kolonizavimą, taip pat mokslus ir menus. [[1635]] m. įkūrė Prancūzų akademiją. Mirė [1642]] m. Buvo palaidotas Sorbonos bažnyčioje. Jam valdant, Prancūzijoje galutinai susiformavo ir įsitvirtino [[absoliutizmas]].{{šaltinis|{{VLE|XX|47-48||Armand-Jean du Plessis, de Richelieu (Armanas Žanas Rišeljė)}}}}
 
Rišeljė buvo ne tik absoliutizmo praktikas, bet ir teoretikas, parašęs veikalą „Politinis testamentas“.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Šalis-Biograf-stub|FRA}}