20:24, 16 sausio 2012 versija žiūrėti šaltinį 78.60.183.219 (aptarimas) →‎Knygos ← Prieš tai darytas keitimas		20:54, 16 sausio 2012 versija žiūrėti šaltinį Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 466 keitimai Atšauktas naudotojo 78.60.183.219 (Aptarimas) darytas keitimas 3747381 Kitas pakeitimas →
Eilutė 20: Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Uostamiestyje yra ir Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja. == Knygos == == Knygos ==Nacionalinės bibliotekos uždaviniai – kaupti ir saugoti ateities kartoms Lietuvos ir su Lietuva susijusį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą ir prieigą Lietuvos ir pasaulio vartotojams, aktyviai dalyvauti žinių visuomenės kūrime, naudojant šiuolaikines informacijos technologijas tobulinti savo veiklą ir paslaugas, padedant kiekvienam Lietuvos piliečiui nenutrūkstamai mokytis ir tobulėti, teikti metodinę paramą Lietuvos bibliotekoms, vykdyti bibliotekininkystės, bibliografijos, informatikos ir knygotyros mokslinius tyrimus, plėtoti bibliotekininkystės teoriją ir praktiką spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus. M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats M. Mažvydas. * [[Martyno Mažvydo katekizmas\|„Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“]] – [[1547]] m. Tai pirmoji lietuviška knyga. Lietuvos nacionalinė biblioteka, įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas. Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Ją sudaro lotyniškas ketureilis [[LDK\|„Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“]], lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia. Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas [[Vilniaus universitetas\|Vilniaus]], kitas – Lenkijoje, [[Torunė]]s universitete. * „Giesmė Š. Ambroziejaus bei Š. Augustina, kurią vadino ''Te Deum laudamus''“ – [[1549]] m., * „Forma chrikštima“ – [[1559]] m. Kitos knygos publikuotos jau po M. Mažvydo mirties: * „Giesmės krikščioniškos“, d. I – [[1566]] m., * „Giesmės krikščioniškos“, d. II – [[1570]] m. Jas spaudai parengė M. Mažvydo darbo tęsėjas B. Vilentas. Jo vietą Karaliaučiaus lietuvių parapijoje užėmęs klebonas [[Jonas Bretkūnas]] paskelbė paskutinį M. Mažvydo darbą – knygelę: * „Parafrazis“ – tai maldos „[[Tėve mūsų]]“ aiškinimas. Ji išleista kartu su trimis paties J. Bretkūno darbais [[1589]] m. == Veikla Lietuvoje ==

Martynas Mažvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų