Martynas Mažvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: es:Martynas Mažvydas
S[P
Eilutė 9:
'''Martynas Mažvydas Vaitkūnas''' (apie [[1520]] m. – [[1563]] m. [[gegužės 21]] d. [[Ragainė]]je, [[Mažoji Lietuva]]) – [[XVI amžius|XVI a.]] lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos [[knyga|knygos]] autorius.
 
Nacionalinės bibliotekos uždaviniai – kaupti ir saugoti ateities kartoms Lietuvos ir su Lietuva susijusį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą ir prieigą Lietuvos ir pasaulio vartotojams, aktyviai dalyvauti žinių visuomenės kūrime, naudojant šiuolaikines informacijos technologijas tobulinti savo veiklą ir paslaugas, padedant kiekvienam Lietuvos piliečiui nenutrūkstamai mokytis ir tobulėti, teikti metodinę paramą Lietuvos bibliotekoms, vykdyti bibliotekininkystės, bibliografijos, informatikos ir knygotyros mokslinius tyrimus, plėtoti bibliotekininkystės teoriją ir praktiką spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus.
== Kilmė ==
Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Pasak [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]], M. Mažvydo raštų dialektologinės analizės duomenimis, M. Mažvydas gimė netoli Kauno. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie [[1520]] m. miestelėno šeimoje, tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto ([[1525]]–[[1568]] m.) dvare“ ([[1953]] m.) rašoma, kad M. Mažvydas į [[Karaliaučius|Karaliaučių]] atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“. Bet savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.
 
Lietuvos nacionalinė biblioteka, įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas.
Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas [[Bajorai|bajorų]] luomui. Jo pusbrolis [[Baltramiejus Vilentas]] tam luomui tikrai priklausė. Todėl, Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo bajorų kilmės motina, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už nebajoro Vaitiekaus Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti [[žemės ūkis|žemės ūkio]] darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje. Suprantama, tokia prielaida – dar ne įrodymas.
 
== Įamžinimas ==