Louis Pasteur: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: su:Louis Pasteur |
Literature |
||
Eilutė 42:
== Chemija ==
1848 m. Pasteras parašė pirmąjį mokslinį darbą. Tirdamas fizikines [[vyno rūgštis|vyno rūgšties]] savybes jis atrado, kad rūgštis, gauta fermentacijos būdu, yra [[optinis aktyvumas|optiškai aktyvi]] ir gali veikti [[šviesos poliarizacija|šviesos poliarizaciją]], tuo tarpu chemiškai susintetinta [[izomerinė|izomeriška]] jai vyno rūgštis tokių savybių neturi. Stebėdamas kristalus per mikroskopą jis išskyrė du tipus, esančius kaip veidrodinis vieno kito atspindys. Pavyzdžiui, vieno tipo kristalai pasukdavo poliarizacijos plokštumą pagal laikrodžio rodyklę, o kito – prieš. Abejų tipų sumaišymas 1:1, žinoma, neturėjo optinio aktyvumo.<ref name=Gal>Joseph Gal: ''Louis Pasteur, Language, and Molecular Chirality. I. Background and Dissymmetry'', Chirality ''23'' ('''2011''') 1−16.</ref>
Pasteras nusprendė, kad kristalai susideda iš įvairių struktūrų molekulių. Cheminių reakcijų metu susidaro abu tipai su vienoda tikimybe, bet gyvi organizmai naudoja tik vieną iš jų. Tokiu būdu pirmą kartą parodytas molekulių [[hirališkumas]]. Kaip buvo nustatyta vėliau, [[aminorūgštis|aminorūgštys]] irgi hirališkos, gyvuose organizmuose jos būna tik L formos (su retomis išimtimis).
| |||