Kaljaris: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 738 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: ka:კალიარი)
|paveikslėlio tekstas = Miesto rotušė
|herbas = Cagliari-Stemma.png
|vėliava = Flag of Cagliari.svg
|PL=39|PM=14|PS=00|IL=09|IM=03|IS=00
|regionas = Sardinija
|provincija = Kaljario provincija
|komuna =
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras |vadovas = Massimo Zedda
|gyventojumetai =2010 |gyventoju = 157222
|plotas = 85.45
|altitudė =
|pastokodas = 09100
|telkodas = 070
|tinklalapis =
|vikiteka=Category:Cagliari
|globėjas = Šv. Saturninas
|kirč = Kãljaris (rom. Karãlai)
}}
== Istorija ==
 
Miestas buvo įkurtas finikiečių, VII a. pr. m. e., kaip '''''Karalis'''''. [[238 m. pr. m. e.]] Sardinija atiteko Romos respublikai. Per pilietinį karą tarp Cezario ir Pompėjaus rėmė pastarąjį, o Karalio pavyzdžiu pasekė kiti Sardinijos miestai. [[Sekstas Pompėjus|Seksto Pompėjaus]] leitenantui Menui tik ęia jis sutiko pasipriešinimą, bet miestas pasidavė po trumpos apgulties.
Buvo įkurtas finikiečių, VII a. pr. m. e., kaip '''''Karalai'''''.
 
Romos imperijos laikais Kaljaris buvo salos sostinė ir nors netapo kolonija, miesto gyventojai tapo Romos piliečiais. Krikščionybe mieste buvo nuo III a., o šimtmečio pabaigoje čia buvo vyskupas. IV a. vidury Kaljaryje vyskupu buvo Liuciferis Kaljarietis, kurio šventumas diskutuotinas. Žlugus Romos imperijai miestas su visa Sardinija atiteko [[vandalai|vandalams]], bet jis viduramžiais išlaikė svarbą.
 
XI a. [[Pizos respublika]] turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. [[1718]] m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.
 
Po Italijos suvienijimo miestas pradėjo augti. Daug gražių pastatų atsirado, kai meras buvo Ottone Bacaredda. Šis meras taip pat nuslopiną vieną pirmųjų darbininkų sukilimą XX a.
 
Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą [[1943]] m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.
 
== Sportas ==
3 545

pakeitimai