Paolo Veronese: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S gram.
Submixster (aptarimas | indėlis)
S Opt. ir gramma
Eilutė 35:
Paolas Veronezė savo darbuose suderino [[Manierizmas|manieristinio]] vaizdavimo išraišką su Venecijos spalvos meno mokykla, tuo pasiekdamas reto savo darbų puošnumo ir spalvinio emocionalumo. Veronezė yra laikomas vienu didžiausių kada nors kūrusių Europos dailės [[koloristas|koloristų]].
 
Svarbiausi jo darbai yra tapybos ciklai San Sebastiano bažnyčioje, [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]] Venecijoje ir [[Venetas|Veneto]] regiono [[Barbaro vila|Barbaro viloje]]. Tačiau garsiausi darbai - įvairių švenčių ir puotų daugiafigūrės kompozicijos, tarp kurių patys žymiausi: „Vestuvės Kane“ ([[1562]]-63, [[Luvras]], [[Paryžius]]) ir „Puota Levio namuose“ ([[1573]], Akademijos galerija, [[Venecija]]).
 
== Biografija ==
 
Paolas Kaljaris gimė apie [[1528]] m. [[Verona|Veronoje]] akmenskaldžio Gabrielės ir jo žmonos Katerinos šeimoje. Iš pradžių mokėsi pas tėvą, tačiau greitai parodė susidomėjimą daile ir perėjo mokiniu pas vietos dailininką Antonio Badile. Manoma, kad mokėsi pas Giovanni Francesco Caroto. Apie [[1543]] m. atliktame Antonio Badile altoriaus ištapyme jaučiami laisvi potėpiai dabar priskiriami tuo metu penkiolikmečiui Veronezei. Apie [[1546]] m. datuojami pirmieji Veronezės užsakymai. Juose Paolas seka tipiška Šiaurės Italijos dailininkų maniera, paremta Aukštojo Renesanso idealais. Manoma, kad Antonio Badile, neatlaikydamas konkurencijos Veronoje, keliavo po kitus artimus Italijos miestus. Kažkuriuo metu Paolas lankėsi [[Parma|Parmoje]], kurioje susipažino su [[Manierizmas|manieristiniais]] darbais, o apie [[1548]] m. jau buvo [[Mantuja|Mantujoje]], kur atliko darbus vietos katedroje. Per keliones, manoma, Veronezės ryšiai su mokytoju Badile nutrūko, tačiau jis vėliau ([[1566]] m.) vedė jo dukrą Eleną. Po to kelerius metus dirbo [[Verona|Veronos]] ir [[Trevizas|Trevizo]] apylinkėse kartu su Battista Zelotti, kuris po to taps ilgamečiu Veronezės pagalbininku. Dirbdamas Šiaurės Italijoje, Veronezė susipažino su [[Džulijas Romanas|Džulijo Romano]] ir [[Parmidžaninas|Parmidžanino]] kūryba.
 
[[Vaizdas:VeroneseCana.jpg|thumb|left|360px| „Vestuvės Kane“ (1562-63, [[Luvras]], [[Paryžius]])]]
[[Vaizdas:Paolo Veronese - The Marriage at Cana (detail) - WGA24856.jpg|thumb|left|180px160px| „Vestuvės Kane“, detalė]]
Tačiau labiausiai to meto Veronezės darbuose pradėjo jaustis [[Ticianas|Ticiano]] įtaka. Greičiausiai dėl to dailininkas paskubėjo apsilankyti [[Venecija|Venecijoje]]. Apie [[1551]]-52 m. Veronezė atliko darbus [[San Francesco della Vigna]] bažnyčioje Venecijoje, o trumpam grįžęs į Mantują atliko vieną reikšmingiausių ankstyvųjų darbų „Šv. Antano gundymas“ vietos katedroje. Vėl atvykęs į Veneciją, Veronezė pradėjo dirbti San Sebastiano (Šv. Sebastijono) bažnyčioje. Pirmieji šie darbai sukėlė didžiulį venecijiečių susidomėjimą ir įvertinimą. Būdamas vos apie 27 m., Veronezė buvo pripažintas kaip vienas didžiausių [[Venecija|Venecijos]] dailininkų. San Sebastiano bažnyčioje dailininkas su pertraukomis dirbs iki [[1565]] m. Apie [[1558]] m. Veronezė gavo užsakymų atlikti darbų Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje (it. Basilica dei Santi Giovanni e Paolo), kurioje galėjo dirbti lygiaverčiai su [[Tintoretas|Tintoretu]]. Daugelis šių darbų pražuvo vėliau gaisro metu, tačiau išlikę šie ir San Sebastiano bažnyčios darbai rodo Veronezės drąsiai naudojamus [[perspektyva|perspektyvos]] efektus, [[Mikelandželas|mikelandželiškas]] figūras ir visą paveikslų erdvę užvaldžiusias spalvų harmonijas.
 
Maždaug tuo metu Veronezė pradėjo pirmą daugiafigūrę švenčių kompoziciją „Puota Simono namuose“ (dabar Galleria Sabauda, [[Turinas|Turine]]). Tačiau tai buvo gana dar nenusisekusios kompozicijos darbas. Apie [[1557]]-[[1559|59]] m. Veronezė laimėjo konkursą ir dirbo [[Nacionalinė Šv. Morkaus biblioteka|Šv. Morkaus bibliotekoje]], kur atliko darbų salono lubose. Jie pasižymėjo drąstiškudrastišku perspektyviuoju vaizdavimu, kurio elementus greičiausiai Veronezė bus paėmęs iš [[Koredžas|Koredžo]] įtakos [[Parma|Parmoje]]. Apie [[1559]]-[[1961|61]] m. Veronezė buvo pakviestas atlikti freskų naujai pastatytoje Venecijos aristokrato [[Barbaro vila|Barbaro viloje]]. Tiesiog sutapimas, kad architekto [[Andrea Paladijus|Andrea Paladijaus]] šedevras buvo papildytas Paolo Veronezės šedevrais. Paolas čia sukūrė [[Freska|freskas]] šešiuose kambariuose, pavaizduodamas Barbaro šeimos portretus, [[Antika|antikinius]] herojus ir iliuzionistines architektūrines detales. Dabar žinoma, kad Veronezė dirbo dar trijose [[Andrea Paladijus|Andrea Paladijaus]] vilose, tačiau šie darbai išlikę labai menkai ir greičiausiai niekuomet neturėjo tokio užmojo kaip Barbaro viloje.
 
[[1562]] m. Veronezė sulaukė įspūdingo užsakymo iš [[San Giorgio Maggiore sala|San Giorgio Maggiore]] (Šv. Jurgio) [[benediktinai|benediktinų]] vienuolių. Būsima drobė turėjo kaboti vienuolyno [[Refektoriumas|refektoriume]] - pietų ir laisvalaikio patalpoje – ir užimti apie 65 [[kvadratinis metras|kv. metrus]] ploto. Taip gimė „Vestuvės Kane“. Vienuolių reikalavimas buvo paprastas - pavaizduoti kuo daugiau puotaujančių veikėjų. DrobėjePaveiksle yra apie 120 veikėjų, tarp kurių žinomos to laikmečio istorinės asmenybės, kaip [[Pranciškus I]], [[Suleimanas Didysis]], [[Imperatorius Karolis V|Korolis V]] ir kt. Paveikslo centre Veronezė pavaizdavo save (su [[violončelė|violončele]], kairėje), [[Tintoretas|Tintoretą]] ir [[Ticianas|Ticianą]] kaip muzikantus.
[[Vaizdas:Paolo Veronese 007.jpg|thumb|right|480px460px| „Puota Levio namuose“ (1573, Akademijos galerija, [[Venecija]])]]
[[Vaizdas:Paolo Veronese - Battle of Lepanto - WGA24971.jpg|thumb|right|180px| „Lepanto mūšis“ (1571, Akademijos galerija, [[Venecija]])]]
 
Apie [[1563]] m. Veronezė pabuvojo [[Roma|Romoje]], kurioje studijavo [[Antika|antikinius]] ir žymių [[Renesansas|Renesanso]] meistrų, kaip [[Rafaelis]] ir [[Mikelandželas]], darbus. Grįžęs į Veneciją, Paolas buvo užverstas užsakymais, kad net turėjo atmesti Ispanijos karaliaus [[Pilypas II|Pilypo II]] kvietimą atvykti dirbti į [[Madridas|Madridą]]. [[1566]] m. Veronezė vedė savo buvusio mokytojo Badile dukrą Eleną su kuria susilauks 5 vaikų. Užsakymai pradėjo plaukti iš užsienio, daugiausia [[alegorija|alegorinėms]] scenoms, tačiau dailinikas geriausiai jautėsi su jam pažįstamomispažįstamų [[Biblija|biblijinėmisbiblijinių]] istorijomisistorijų siužetais. Viena po kitos sekė epinės drobės „Puota Simono namuose“ (1567-70, [[Breros pinakoteka]], [[Milanas]]) ir kitas tos pačios temos variantaspaveikslas (1570-72, dabar [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]]).
 
Tačiau viską pralenkė „Paskutinė vakarienė“, sukurta [[dominikonai|dominikonų]] Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje. Šis, dar vienas daugiau nei 60 [[kvadratinis metras|kv. metrų]] ploto darbas, turėjo pakeisti [[1571]] m. gaisro metu pražuvusį [[Ticianas|Ticiano]] paveikslą. [[1573]] m. baigtoje drobėje Veronezė pasirinko ypač žemą žiūrovo perspektyvos tašką. Pati drobė sulaukė [[Katalikybė|katalikų]] [[Inkvizicija|Inkvizicijos]] dėmesio. Dailininkas buvo iškvietsasiškviestas į apklausą pasiaiškinti (kadangi drobėje buvo pavaizduoti [[vokiečiai]], o Vokietijoje tuomet vyko antikatalikiška [[reformacija]]). Galų gale dailininkui buvo liepta pertapyti drobės veikėjus, tačiau Paolas rado paprasta sprendimą - pervadinti paveikslą. Taip šis darbas tapo žinomas kaip „Puota Levio namuose“.
 
Vėlyvajame kūrybos periode Paolo kompoziciniai sprendimai jau nebuvo tokie drastiški, tačiau meistras pasiekė dar didesnio spalvų raiškumo ir subalansuotumo. Vienas iš pačių įstabiausių jo brandos darbų yra „Lepanto mūšis“ (1571 m.). Taipogi, Veronezė pasižymėjo kaip neblogas [[portretas|portretistas]]. [[1575]] m. VeronezėPaolas susilaukė ir svarbaus valstybinio užsakymo darbams [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. Čia atliko trijų kambarių tapybą tiek freskos, tiek aliejinių paveikslų technika, tarp kurių išsiskiria „Venecijos apoteozė“. Apie [[1582]]-[[1584|84]] m. dailininkas dar dirbo Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje Venecijoje. Paolas Veronezė mirė [[1588]] m. [[balandžio 19]] d. Palaidotas San Sebastiano bažnyčioje Venecijoje, kurią ištapė beveik pats vienas. Didelis dailininko produktyvumas užmaskavo Veronezės asmeninio gyvenimo faktus. Amžininkų jis prisimenamas kaip gero ir malonaus būdo žmogus,. poraPora jo sūnų, Karlas ir Gabrielė, tapo dailininkais.
 
== Įdomūs faktai ==
 
* „Vestuvės Kane“ laikomas didžiausiu šedevru, pagrobtu [[Prancūzija|prancūzų]] iš [[Italija|Italijos]] [[Napoleono karai|Napoleono karų metu]]. Drobė taip ir nebuvo grąžinta, o vietoje jos atsiųsta [[Šarlis le Briunas|Šarlio le Briuno]] daryta kopija (šiuo metu Akademijos galerijoje, Venecijoje).
* [[1989]] m. buvo pradėtas paveikslo „Vestuvės Kane“ restauravimas, tačiau jo metu iš ventiliacijos sistemų ant paveikslo pasipylė vanduo, o, bandant 1,5 [[tona|tonos]] drobę pakabinti, neatlaikė viena atramų - paveikslas nuvirto gerąja puse ir buvo suplėšytas keliose vietose.
 
== Darbų galerija ==
Eilutė 74:
Image:Paolo Veronese - Mystical Marriage of St Catherine - WGA24821.jpg| „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1575, Akademijos galerija, [[Venecija]])
Image:Paolo Veronese - Apotheosis of Venice - WGA24942.jpg| „Venecijos apoteozė“ ([[Dožų rūmai]], [[Venecija]])
Image:Paolo Veronese - Juno Showering Gifts on Venetia - WGA24937.jpg| „Junonė dalijantiberianti dovanas Venecijai“ ([[Dožų rūmai]], [[Venecija]])
Image:Paolo Veronese - Lucretia - WGA24962.jpg| „Lukrecija“ (apie 1580, [[Meno istorijos muziejus Vienoje]])
Image:Paolo Veronese - Adoration of the Magi - WGA24807.jpg| „Išminčių pagarbinimas“ (1582, Šv. Jono ir Pauliaus bazilika, [[Venecija]])