Lietuvos bažnytinė provincija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Maliepa (aptarimas | indėlis)
kitomis kalbomis
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Lietuvos bažnytinė provincija''' – [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos Katalikų Bažnyčios]] dalisadministracinis teritorinis vienetas Lietuvos teritorijoje tiesiogiai pavaldus Apaštalų Sostui nuo [[1926]] m. Jiiki buvo[[1991]] įkurtam.
[[1926]] m. [[balandžio 4]] d., kai [[popiežius]] [[popiežių sąrašas|Pijus XI]] konstitucija ''Lituanorum gente'' paskelbė pertvarkantis tuo metu egzistavusių daugumos Lietuvos bažnytinių struktūrų pavaldumą [[Mogiliavo arkivyskupija]]i ir įkuriantis savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją. ''Lituanorum gente'' konstitucijoje įvardyta, kad Lietuva bažnytiniu požiūriu tapo tiesiogiai pavaldi [[Vatikanas|Šventajam Sostui]]; buvo sukurtos [[Kauno arkivyskupija]] ir [[Telšių vyskupija|Telšių]], [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]], [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio]] ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių]] vyskupijos bei Klaipėdos prelatūra. [[1926]] m. [[balandžio 5]] d. paskirti pirmasis Kauno arkivyskupas [[Juozapas Jonas Skvireckas]] ir naujai įsteigtų Lietuvos [[vyskupija|vyskupijų]] [[vyskupas|vadovai]].<ref>K. Žemaitis Pijaus XI konstitucija Lituanorum gente ir jos padariniai Lietuvai http://www.litlogos.lt/L48/logos48_zemaitis.pdf</ref>
 
== Įsteigimo aplinkybės ==
Lietuvos bažnytinę provinciją šiuo metu sudaro dvi metropolijos: [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus]] ir [[Kauno arkivyskupija|Kauno]].
Lietuvos bažnytinė provincija buvo įkurta 1926 m. [[balandžio 4]] d., kai [[popiežius]] [[popiežių sąrašas|Pijus XI]] apaštališkąja konstitucija ''Lituanorum gente'' paskelbė pertvarkantis tuo metu egzistavusių daugumos Lietuvos bažnytinių struktūrų pavaldumą [[Mogiliavo arkivyskupija]]i ir įkuriantis savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją. Juridiškai Lietuvos bažnytinė provincija buvo įteisinta [[1927]] m. [[liepos 27]] d. [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vatikanas|Vatikano]] konkordatu.{{šaltinis|{{VLE|XIII|201-202||Lietuvos bažnytinė provincija}}}}
 
[[1926]] m. [[balandžio 4]] d., kai [[popiežius]] [[popiežių sąrašas|Pijus XI]] konstitucija ''Lituanorum gente'' paskelbėkonstitucija pertvarkantisLietuvos tuobažnytinė metuprovincija egzistavusiųbuvo daugumossudaryta Lietuvos bažnytiniųbuvusios struktūrų[[Telšių pavaldumąvyskupija|Žemaičių vyskpijos]], kuriai suteiktas [[MogiliavoKauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupijos]]i statusas ir įkuriantis savarankišką Lietuvos bažnytinęteritorijoje provinciją.buvusių ''LituanorumVilniaus gente''ir konstitucijojeSeinų įvardyta,vyskupijų kaddalių. LietuvaLietuvos bažnytiniubažnytinės požiūriuprovincijos tapocentras tiesiogiai pavaldibuvo [[Vatikanas|Šventajam SostuiKaunas]];, buvojos sukurtosvadovu paskirtas arkivyskupas [[KaunoJuozapas arkivyskupijaJonas Skvireckas]]. irBažnytinę provinciją taip pat sudarė [[Telšių vyskupija|Telšių]], [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio]], [[Panevėžio vyskupija|Panevėžio]] ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių]] vyskupijos bei Klaipėdos prelatūra. [[1926]] m. [[balandžio 5]] d. paskirti pirmasis Kauno arkivyskupas [[Juozapas Jonas Skvireckas]] ir naujai įsteigtų Lietuvos [[vyskupija|vyskupijų]] [[vyskupas|vadovai]].<ref>K. Žemaitis Pijaus XI konstitucija Lituanorum gente ir jos padariniai Lietuvai http://www.litlogos.lt/L48/logos48_zemaitis.pdf</ref>
 
== Istorija ==
Iki Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo Lietuvos katalikų bažnyčia buvo pavaldi keliose valstybėse esančiai bažnytinei administracijai – [[Mogiliovas|Mogiliavo]] ir [[Varšuva|Varšuvos]] metropolijoms, o [[Klaipėdos kraštas|Klaipędos krašto]] katalikai administraciškai buvo pavaldūs [[Varmė|Varmijos]] vyskupijai. [[1923]] m. vyskupas [[Pranciškus Karevičius|P. Karevičius]] pavedė vyskupui J. Skvireckui atlikti parengiamuosius Lietuvos bažnytinės provincijos steigimo darbus. [[1925]] m. Lietuvos vyskupai [[Lietuvos vyskupų konferencija|Lietuvos vyskupų konferencijoje]] bendrais bruožais nustatė vyspupijų skaičių ir jų ribas. Galutinai vyspupijų ribas, jų suskirtymą į dekanatus ir parapijas užbaigė arkivyskupas [[Jurgis Matulaitis]]. 1926 m. [[vasario 26]] d. Lietuvos vyskupų konferencijoje priimtas Lietuvos bažytinės provincijos projektas, kuris netrukus buvo įteiktas popiežiui Pijui XII. Lietuvos vyriausybei pageidaujant, Lietuvos bažnytinė provincija sudaryta taip, kad jos ribos rodytų, jog Vilniaus vyskupijos klausimas dar nėra išspręstas. Stteigiant provinciją, buvo panaikinta Seinų vyskpija, vietoj kurios įsteigta Vilkaviškio vyskupija. [[1940]] m. [[birželio 26]] d. vadinamoji Lietuvos Liaudies vyriausybė konkordatą nutraukė. Lietuvą okupavus, Vatikanas laikėsi okupacijos nepripažinimo politikos todėl vertino, kad diploamtiniai santykiai su Lietuva yra ne nutraukti, tačiau tik sustabdyti. Nuo [[1944]] m. Lietuvoje sustiprėjo Bažnyčios persekiojimas, vyko kunigų ir tikinčiųjų persekiojimai, areštai, trėmimai į [[Sibiras|Sibirą]]. [[1991]] m. popiežius [[Jonas Paulius II]] Lietuvos bažnytinę provinciją pertvarkė į dvi [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kaunas|Kauno]] bažnytines provincijas.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
* [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/04/05/istdab_02.html LBP istorija]
* [http://www.litlogos.lt/L48/logos48_zemaitis.pdf Kęstutis Žemaitis. Pijaus XI konstitucija ''Lituanorum Gente'' ir jos padariniai Lietuvai]
{{Katalik-stub}}
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
 
 
 
[[Kategorija:Romos katalikų bažnyčia Lietuvoje]]