Kuko Salos: Skirtumas tarp puslapio versijų

| align="center" width="140px" | [[Vaizdas:Kuko Salų herbas.gif|100px]]

| align="center" width="140px" | ([[Kuko salųSalų herbas|Detaliau]])

<tr><td>[[Valstybinė kalba]]<td>[[Anglų kalba|anglų]], [[Kuko Salų maorių kalba|Kuko Salų maorių]]

Nors [[Okeanija|Okeanijos]] salos yra išsibarsčiusios po visą vandenyną, Kuko salas [[Polinezija|Polinezijos]] gyventojai jau žinojo dar iki atrandant jas europiečiams. [[Rarotonga|Rarotongos]] salą polineziečiai pirmą kartą išvydo tarp 600 ir 800 m. e. metų. Antropologai teigia, kad salų gyventojai yra kilę iš [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] ir per [[Malajos pusiasalis|MalakosMalajos pusiasalį]] migravę į Polineziją. Vietinė legenda sako, kad žmonės atvyko iš žemės, kurią jie vadino ''Avaiki''.

Ispanų tyrinėtojas [[Alvaro de Mendana de Neira|A. de Mendanja]] (''Alvaro de Mendaña'') [[Pukapuka|Pukapukos]] (''Pukapuka'') salą atrado [[1595]] m. [[1606]] m. P. Fernandesas de Kirosas (''Pedro Fernandez de Quiros'') atrado [[Rakahanga|Rakahangos]] salą. [[1770]] m. kapitonas [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]] (''James Cook'') išvydo ''[[Atiu'']], ''Mangaia''[[Mangaja|Mangajos]], ''Manuae''[[Manuaė]]s, [[Palmerston|Palmerstono (''Palmerston'')]] ir ''[[Takutea'']] salas. Pirmą kartą ([[1824]] m.) salas Dž. Kuko vardu pavadino rusų kartografas [[Ivanas van Kruzenšternas]] (''Johann von Krusenstern'').

[[1888]] m. KukosKuko salosSalos tapo britų [[protektoratas|protektoratu]], o [[1901]] m. [[birželio 11]] d. salas aneksavo [[Naujoji Zelandija]].

[[1965]] m. [[rugpjūčio 4]] d. Kuko salomsSaloms buvo suteikta savivalda laisvojelaisvojoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Ta diena švenčiama kaip Konstitucijos diena.

Salos yra išsidėsčiusios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pusiaukelėje tarp [[Havajai|Havajų]] ir Naujosios Zelandijos. Kuko salosSalos yra skiriamos į dvi dalis – šiaurines ir pietines salas.

Šiaurinėje dalyje yra [[vulkanas|vulkaninės]] kilmės, o pietinėje – [[koralas|koraliniai]] [[atolas|atolai]]. Klimatas tropinis, jūrinis. Salyne vyraujantys oro srautai palaiko pastovią drėgmę ir temperatūrą. Pats karščiausias metų mėnuo yra [[sausis]], kai [[temperatūra]] salose laikosi ties 26&nbsp;°C laipsnių padala. Pats šalčiausias – [[liepa]], kai temperatūra nukrenta ties 24&nbsp;°C laipsnių riba. Sezoniniai klimato pasikeitimai nežymūs dėl to, kad salos nėra daug iškilusios virš jūros lygio, per metus iškrenta nuo 600 iki 1100 mm kritulių.

** [[Aitutakis]] (''Aitutaki''),

** [[Mangaja]] (''Mangaia''),

** [[Manuaė]] (''Manuae''),

** [[Maukė]] (''Mauke''),

** [[Mitiaras]] (''Mitiaro''),

** [[Manihikis]] (''Manihiki''),

** [[Nasau (Kuko salos)|Nasau]] (''Nassau''),

** [[Penrinas]] (''Penrhyn''),

Pagrindinė ūkio šaka yra turizmas, be to, žymiai mažesnėmažesnės svarbos – [[Ofšorinis bankas|ofšorinė bankininkystė]], [[perlas|perlų]] gavyba, jūros gėrybių ir vaisių eksportas.