Valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fi:Volosti |
|||
Eilutė 11:
[[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] [[1442]] m. privilegija leido bajorams patiems rinkti vietos administratorius – [[vaitas|vaitus]]. Tačiau Didžiajam kunigaikščiui priklaususių dvarų aukščiausius pareigūnus – [[tijūnas|tijūnus]] skyrė Lietuvos valdovas. Tijūnai dažniausiai turėjo žemėvaldos tuose valsčiuose, kuriuos valdė. Patvirtinti tijūnais bajorai paprastai kreipdavosi į valdovą ([[Žemaitija|Žemaitijoje]] – į seniūną), prašydami suteikti jiems tuščių žemių valdomame valsčiuje, kur galėtų kurti nuosavų dvarų arimus. Neretai tijūnai pabuvodavo skirtingų valsčių valdytojais. [[1527]] m. Didysis kunigaikštis pertvarkė Žemaitijos seniūnijos administravimą. Nuo to laiko trylikos Žemaitijos valsčių tijūnus skyrė valdovas, o aštuoniuose savo vietininkus galėjo skirti seniūnas.
[[1564]]–[[1566]] m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvykdyta [[1564-1566 m. LDK reforma|administracinė reforma]]. [[pavietas|Pavietai]] buvo atskirti nuo valdovo dvarų ir dvarais tampančių valsčių. Iki tol istoriškai susidarę nevienodo didumo pavietai per šią reformą sudaryti nauji maždaug vienodo dydžio. Pavietas tapo svarbiausias bajoriškos valstybės administracinis vienetas. Vaivadijų ir pavietų teritorija, ribos ir struktūra buvo griežtai apibrėžtos, LDK teritorija suskirstyta į 13 vaivadijų su 26 pavietais. [[1575]]–[[1599]] m. spėjama buvus 48 valsčių (pavietų; išsamiau žr. [[Lietuvos ATS/1575|čia]]).
=== Rusijos imperija ===
| |||