Santo Domingo generalkapitonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 28:
| vikiteka =
}}
'''Santo Domingo generalkapitonija''' ({{es|Capitanía General de Santo Domingo}}) - pirmoji Ispanijos kolonija [[Naujasis Pasaulis|Naujajame Pasaulyje]], egzistavusi 1493-1821 m., kurios dalis vėliau
Kolonija pradžioje buvo vadinta {{es|La Española}}. Ji, pirmasis Ispanijos imperijos administracinis vienetas Naujajame Pasaulyje, buvo ypač svarbi steigiant ispanų kolonijas kitose Naujojo Pasaulio vietose. Ji buvo bazė, iš kurios ispanų [[konkistadorai]] vykdavo užkariauti Amerikų. Generalkapitonijai be Espanjolos salos priklausė Venesuelos pakrantės ([[Naujoji Andalūzija (Venesuela)|Naujoji Andalūzija]]) ir [[Puerto Rikas]] (iki atskiros administracijos įkūrimo).
==Indijų vicekaralystė (1492-1526)==
1492 m. gruodžio 5 d. [[Kristoforas Kolumbas]] pirmosios savo ekspedicijos metu pasiekė [[Haitis (sala)|Haičio salą]] ir pavadino ją {{es|La Española}}. Vietiniai gyventojai [[tainai]], tikėdami kad europiečiai yra antgamtinės būtybės, juos priėmė labai pagarbiai. Tainų [[kasikas]] Guakanagaris ({{en|Guacanagari}}) Kolumbą ir jo vyrus maloniai priėmė, aprūpino viskuo, ko šiems reikėjo.
Ispanijos karalius [[Ferdinandas V]] grįžusiam Kolumbui 1492 m. balandžio 17 d. dokumentu visam laikui atidavė atrastas ir kitas žemes (salas ir žemyną), taip pat suteikdamas jam gubernatoriaus ir vicekaraliaus titulą. 1493 m. į salą atvyko antroji K. Kolumbo ekspedicija, ir Kolumbas įkūrė pirmąją ispanų koloniją [[Naujasis Pasaulis|Naujajame Pasaulyje]] - [[Izabela (miestas)|Izabelos miestą]] ({{es|La Isabela; Villa Isabela}}). 1496 m. K. Kolumbo brolis [[Bartolomėjus Kolumbas]] pietinėje Espanjolos salos pakrantėje įkūrė ''[[Santo Domingas|Santo Domingo de Guzmán]]'' miestą, kuris tapo nauja ispanų valdų sostine. Apie 400 000 salos gyventojų tainų netrukus buvo pavergti ir priversti dirbti aukso kasyklose. Dėl priespaudos, priverstinio darbo, bado, ligų ir masinių žudymų jų skaičius smarkiai mažėjo, ir, manoma, 1535 m. jų teliko 60 000.<ref name="Hartlyn1998">{{cite book |title=The Struggle for Democratic Politics in the Dominican Republic |last=Hartlyn |first=Jonathan |authorlink= |coauthors= |year=1998 |publisher=University of North Carolina Press |location=Chapel Hill |isbn=0807847070 |pages=24 }}</ref>▼
▲1492 m. gruodžio 5 d. [[Kristoforas Kolumbas]] pirmosios savo ekspedicijos metu pasiekė [[Haitis (sala)|Haičio salą]] ir pavadino ją {{es|La Española}}. Vietiniai gyventojai [[tainai]], tikėdami kad europiečiai yra antgamtinės būtybės, juos priėmė labai pagarbiai. Tainų [[kasikas]] Guakanagaris ({{en|Guacanagari}}) Kolumbą ir jo vyrus maloniai priėmė, aprūpino viskuo, ko šiems reikėjo.
▲<br>Kolumbas sudarė sutartį su Guakanagariu. Sudužus laivui „Santa Marija“ Kolumbas nutarė įkurti nedidelį [[fortas|fortą]], kuris turėjo patvirtinti jo teises į salą. Fortas buvo pavadintas {{es|La Navidad}} 'Kalėdos', kadangi būtent [[Kalėdos|Kalėdų]] dieną sudužo laivas ir buvo nutarta įkurti fortą. Forto [[Įgula (fortifikacija)|įgula]] susiskaidė, labiau agresyvi įgulos dalis ėmė kivirčytis su tainais bei ciguajais ({{en|ciguayo}}) ir makoriksais ({{en|macorix}}), net ėmė grobti jų moteris. Ispanų ir kai kurių saviškių silpnu laikomas Guakanagaris bandė susitaikyti su ispanais, kurie šiuos veiksmus palaikė silpnumo ir pasidavimo požymiu. Galingas maguanų kasikas Kaonabas ({{en|Caonabo}}) atakavo ispanų fortą, ir ''La Navidad'' buvo sunaikinta.
Kolumbas praplėtė gubernijos teritorijas, atrasdamas ir prijungdamas [[jamaika|Jamaiką]], [[Puerto Rikas|Puerto Riką]], [[Kuba|Kubą]] ir smulkesnes salas. Trečiosios kelionės metu (1498 m.) jis atrado [[Margaritos sala|Margaritos]] ir [[Trinidadas|Trinidado]] salas bei patį Amerikos žemyną - [[Parijos pusiasalis|Parijos pusiasalį]]. Visa tai išplėtė vicekaralystės teritorijas. [[Alonso de Ojeda]] ir [[Vicente Yáñez Pinzón]] atradimai Pietų Amerikos pakrantėse leido įkurti naujas gubernijas žemyne ir dar labiau praplėtė vicekaralystės teritorijas.
▲1493 m. į salą atvyko antroji K. Kolumbo ekspedicija, ir Kolumbas įkūrė pirmąją ispanų koloniją [[Naujasis Pasaulis|Naujajame Pasaulyje]] - [[Izabela (miestas)|Izabelos miestą]] ({{es|La Isabela; Villa Isabela}}). 1496 m. K. Kolumbo brolis Bartolomėjus Kolumbas pietinėje salos pakrantėje įkūrė ''[[Santo Domingas|Santo Domingo de Guzmán]]'' miestą, kuris tapo nauja ispanų valdų sostine. Apie 400 000 salos gyventojų tainų netrukus buvo pavergti ir priversti dirbti aukso kasyklose. Dėl priespaudos, priverstinio darbo, bado, ligų ir masinių žudymų jų skaičius smarkiai mažėjo, ir, manoma, 1535 m. jų teliko 60 000.<ref name="Hartlyn1998">{{cite book |title=The Struggle for Democratic Politics in the Dominican Republic |last=Hartlyn |first=Jonathan |authorlink= |coauthors= |year=1998 |publisher=University of North Carolina Press |location=Chapel Hill |isbn=0807847070 |pages=24 }}</ref>
Vienas iš tainų kasikų, Enrikilas ({{es|Enriquillo}}) sėkmingai kovojo su ispanais. Jis vadovavo į kalnus pasitraukusiems tainams, keturiolika metų nepaliaujamai atakavo ispanus. Galų gale ispanai jam pasiūlė taikos sutartį, 1534 m. perdavė jam ir jo pasekėjams miestą. Tačiau šis miestas neilgai egzistavo, nes po kelių metų vergų sukilimo metu buvo visiškai sudegintas, o gyventojai - išžudyti.▼
[[Vaizdas:Hispaniola Vinckeboons4.jpg|300px|thumb|Ankstyvas Ispanjolos (Haičio) ir Puerto Riko žemėlapis (apie 1639 m.)]]▼
===Vergai iš Afrikos===
eilutė 51 ⟶ 49:
Pirmas didelis vergų sukilimas Amerikoje įvyko Santo Dominge 1522 m., kai sukilo Kolumbo sūnaus admirolo ''Don Diego Colono'' cukranendrių plantacijoje dirbę vergai [[volofai]]. Daug sukilėlių sugebėjo pabėgti į kalnus, kur kartu su tainų likučiais sudarė [[maronai|maronų]] bendruomenes.
Cukranendrių auginimas itin padidino Ispanijos pajamas saloje, bet daug vergų pabėgdavo į salos gilumą, kur sunkiai praeinamuose kalnuose sudarė didėjančias [[maronai|maronų]] ({{es|cimarrónes}} pažodžiui 'sulaukėję, gyvenantys kalnų viršūnėse') bendruomenes. Apie 1540 m. maronų gaujos buvo tokios gausios, kad kaimo vietovėse tarp plantacijų ispanai galėjom keliauti tik didelėmis ginkluotomis grupėmis. ▼
▲Vienas iš tainų kasikų, Enrikilas ({{es|Enriquillo}}) sėkmingai kovojo su ispanais. Jis vadovavo į kalnus pasitraukusiems tainams, keturiolika metų nepaliaujamai atakavo ispanus. Galų gale ispanai jam pasiūlė taikos sutartį, 1534 m. perdavė jam ir jo pasekėjams miestą. Tačiau šis miestas neilgai egzistavo, nes po kelių metų vergų sukilimo metu buvo visiškai sudegintas, o gyventojai - išžudyti.
▲[[Vaizdas:Hispaniola Vinckeboons4.jpg|300px|thumb|Ankstyvas Ispanjolos (Haičio) ir Puerto Riko žemėlapis (apie 1639 m.)]]
== 1540-1522 m. ==
▲Cukranendrių auginimas itin padidino Ispanijos pajamas saloje, bet daug vergų pabėgdavo į salos gilumą, kur sunkiai praeinamuose kalnuose sudarė didėjančias [[maronai|maronų]] ({{es|cimarrónes}} pažodžiui 'sulaukėję, gyvenantys kalnų viršūnėse') bendruomenes. Apie 1540 m. maronų gaujos buvo tokios gausios, kad kaimo vietovėse tarp plantacijų ispanai galėjom keliauti tik didelėmis ginkluotomis grupėmis.
<br>Kitą dešimtmetį Karibų jūrą užplūdo anglų, prancūzų ir olandų [[piratai]]. 1541 m. imta statyti Santo Domingo gynybinę sieną, o jūrų kelionės imtos organizuoti gausiais, gerai ginkluotais karavanais. [[Havana]], kuri buvo strategiškai patogesnėje vietoje, buvo pasirinkta kaip prekybinių laivų vilkstinių bazė. Tai sumenkino Santo Domingo kolonijos reikšmę.
<br>1564 m. žemės drebėjimas sugriovė du pagrindinius salos gilumos miestus ''Santiago de los Caballeros'' ir ''Concepción de la Vega''.
eilutė 76 ⟶ 78:
Ispanijos valdžia mažai domėjosi atgauta kolonija, todėl tolesnis laikotarpis dažnai žinomas kaip {{es|La España Boba}} 'Kvailos Ispanijos era'. Pietryčiuose valdyti ėmė didžiosios gyvulių augintojų šeimos.
<br>Ispanas leitenantgubernatorius ''José Núñez de Cáceres'' 1821 m. gruodžio 1 d. paskelbė Santo Domingo koloniją nepriklausoma [[Ispanų Haitis|Ispanų Haičio]] valstybe ({{es|Haiti Español}}) ir pareikalavo priimti į [[Didžioji Kolumbija|Didžiosios Kolumbijos]] respubliką, bet devyniomis savaitėmis vėliau ''Jean-Pierre Boyer'' vadovaujamos Haičio pajėgos okupavo visą Ispanų Haičio teritoriją.
== Nuorodos ==
{{reflist}}
{{Kolonijos Amerikoje}}
[[Kategorija:Ispanijos kolonijos Amerikoje]]
[[Kategorija:Dominikos Respublikos istorija]]
| |||