Zinaida Nagytė-Katiliškienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: - → – (6) using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1927|
| gimimo vieta = [[Mažeikiai]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis = [[Marius Katiliškis]]▼
| tėvas =
| motina =
▲| sutuoktinis = [[Marius Katiliškis]]
| vaikai = Saulius, Agnė
| veikla = poetė
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
eilutė 32 ⟶ 30:
| pastabos =
}}
'''Zinaida Nagytė-Katiliškienė''' (slapyvardis '''Liūnė Sutema''', g. [[1927]]
== Biografija ==
Gimusi Mažeikiuose, iš ten iškeliavo vos šešių mėnesių, tačiau daug kartų buvo grįžusi lankyti tetos, gyvenusios netoli. Tėvas buvo geležinkelininkas, jį su visa šeima (žmona, dukra Zinaida bei sūnumis Martynu ir Henriku) dažnai kilnodavo iš vietos į vietą: iš Mažeikių į [[Radviliškis|Radviliškį]], iš Radviliškio į [[Kaunas|Kauną]].
Zinaida pradžios mokyklą pradėjo lankyti Kaune. Kai tėvą iš Kauno perkėlė į [[Šilutė|Šilutę]], ji mokslus tęsė ten. Dar mažai mergaitei latvė motina dainuodavo latviškas dainas, o žemaičio tėvo vyresnioji sesuo, teta Morta, sekė lietuviškas pasakas bei mokydavo lietuviškų dainų. Šeimoje taip pat gyveno ir vokiečių kilmės labai literatūrą
Į pradžios mokyklą Zina atėjo kalbėdama trimis kalbomis: lietuvių (gimtąja) bei vokiečių ir latvių. Šios trys kalbos poetei ir liko visą gyvenimą beveik kaip gimtosios. Pradžios mokyklą baigė [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], kur šeima išgyveno visą vokiečių okupacijos laikotarpį. Karo metu, vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, abu Zinaidos broliai pasitraukė į Vokietiją. [[1944]]
[[1949]]
== Kūryba ==
Pradėjo rašyti paskatinta brolio poeto [[Henrikas Nagys|Hennriko Nagio]]. Kūryboje istorinė savimonė atsiskleidžia per gimtosios žemės ir asmeninio likimo ryšį: susidūrus prarastai savajai erdvei ir privalomai priimti svetimajai erdvei, atsiveria vidinis vienatvės pasaulis. Poezijoje itin ryškus naratyvinis pradas, eilėraščiai jungiami į ciklą, išplečiantį poetinio pasakojimo galimybes. Svarbus žodžio ir tikrovės santykis. <ref>{{VLE|XIII|- 522|
Kūrybą spausdino [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] žurnale
== Bibliografija ==
* Tebūnie tarytum pasakoj, [[1955]]
* Nebėra nieko svetimo, [[1962]]
* Bevardė šalis, [[1966]]
* Badmetis, [[1972]]
* Graffiti, [[1993]]
* Vendeta, [[1981]]
* Tebūnie.
* Sugrįžau.
== Įvertinimas ==
* Vinco Krėvės literatūros premija už poezijos knygą „Badmetis“
* Lietuvių rašytojų draugijos premija už „Vendetą“
* [[2007]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Literatūra ==
* Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais (sud. Virginija Paplauskienė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 283 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-593-0
== Nuorodos ==
eilutė 71 ⟶ 73:
* [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(174);Article(4081); Viena iš daugelio, bet vienintelė]
* {{mke1|Liūnė Sutema}}
{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}
|