Juozas Tonkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vaikaisutuoktinis =

'''Juozas Tonkūnas''' ([[1894]]  m. [[kovo 30]] d. [[Stačiūnai (Pasvalys)|Stačiūnuose]], [[Pasvalio valsčius]]  – [[1968]]  m. [[gegužės 6]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])  – Lietuvos švietimo ministras, [[LŽŪA]] rektorius, profesorius, agronomas.

[[1913]]  m. baigė [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]]. Išvyko mokytis į [[Maskva|Maskvos]] žemės ūkio akademijos [[agronomija|agronomijos]] skyrių, kurį baigė [[1917]]  m. Ten jis klausėsi garsaus [[dirvotyra|dirvožemio mokslo]] dėstytojo ir tyrinėtojo profesoriaus V. R. Viljamso (1863–1939) paskaitų.

[[1918]]  m. rudenį grįžo į Lietuvą. Užėjus [[bolševikai|bolševikams]], Pasvalio apylinkėse suorganizavo [[partizanai|partizanų]] būrį, kurį sugebėjo apginkluoti ir sulaikė bolševikus [[Panevėžys|Panevėžio]] ir [[Latvija|Latvijos]] sienos ruože.

Išstūmus bolševikus, buvo pakviestas dirbti į Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamentą. Buvo [[Marijampolės apskritis|Marijampolės]], [[Seinų apskritis|Seinų]] ir [[Alytaus apskritis|Alytaus apskričių]] žemės ūkio inspektoriumi, Vyriausios žemės reformos komisijos pirmininku. Nuo [[1922]]  m. [[gegužės 1]] d. iki [[1923]]  m. [[gruodžio 1]] d. Žemės reformos departamento direktorius. Nuo [[1924]]  m. [[sausio 1]] d. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] [[Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas|Matematikos-gamtos fakulteto]] Žemdirbystės katedros vedėjas. Studijavo [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]].

Įkūrus [[Dotnuva|Dotnuvoje]] Žemės ūkio akademiją, 1924  m. [[rugsėjo 23]] d. paskirtas [[docentas|docentu]] ir Žemdirbystės katedros vedėju. 1924  m. [[rugsėjo 24]] d. išrinktas pirmuoju profesorių tarybos sekretoriumi. [[1927]]  m. [[gegužės 16]] d. pakeltas į ekstraordinarinius profesorius. 1927  m. [[lapkričio 11]] d. išrinktas LŽŪA prorektoriumi. Nuo [[1928]]  m. [[gruodžio 1]] d. iki [[1934]]  m. [[liepos 28]] d. LŽŪA [[rektorius]]. Nuo 1934  m. [[birželio 12]] d. iki [[1939]]  m. [[kovo 27]] d. [[Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|LR švietimo ministras]].

[[1941]]  m. birželio mėn. išvežtas į [[Sibiras|Sibirą]], kur išbuvo 14 metų. [[1955]]  m. grįžo į Lietuvą. 1955  m. spalio mėn. paskirtas Lietuvos valstybinės selekcijos stoties agrotechnikos skyriaus vedėju. Nuo [[1956]]  m. [[Lietuvos žemdirbystės institutas|Lietuvos žemdirbystės instituto]] pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas.

[[1942]]  m. [[balandžio 13]] d. kaltinamajame akte J. Tonkūnui siūloma skirti [[mirties bausmė|mirties bausmę]].

Iki [[1944]]  m. gegužės mėn. buvo laikomas įvairiuose ''Kraslago'' punktuose, [[Kanskas|Kansko]] kalėjime, ''Kraslago'' tardymo izoliatoriuje, 1944  m. birželio mėn. pervežtas į ''Temlagą'' ([[1948]]  m. pervadintą ''Dubravlagu''), kur buvo laikomas 2-ajame, 13-ajame, 22-ajame ir 24-ajame lagerio punktuose, nuo [[1949]]  m. vasario mėn.  – 14-ajame lagerio punkte.

J. Tonkūnas keletą kartų kreipėsi į ''Temlago'' (vėliau  – ''Dubravlago'') prokurorus prašydamas paaiškinti, kuo remiantis jis suimtas, bet gaudavo tik formalius atsakymus, kad iš atitinkamų įstaigų laukiama papildomų duomenų arba kad „bylai duota eiga“ ir pan. Iš ''Dubravlago'' valdybos sužinojęs, kad jo byla yra [[GULAG]]’e, prašė jo viršininko atkreipti į bylą ypatingą dėmesį ir kuo greičiau paleisti į laisvę, o jei to padaryti neįmanoma, tai, remiantis 1941  m. [[birželio 14]] d. nutarimu, nukreipti pas šeimą į [[Altajaus kraštas|Altajaus kraštą]].

[[1950]]  m. [[gruodžio 20]] d. pareiškime [[TSRSSSRS]] vidaus reikalų ministrui J. Tonkūnas rašė, jog praėjo daugiau kaip 9,5  m., kai yra suimtas, bet jam nepranešta, kad yra nuteistas. Netrukus gavo atsakymą. [[1952]]  m. [[vasario 27]] d. TSRSSSRS [[MGB]] Ypatingasis pasitarimas]] J. Tonkūną „už pagalbą tarptautinei [[buržuazija]]i, dalyvavimą kontrrevoliucinėje grupuotėje ir antitarybinęantisovietinę agitaciją“ nuteisė 25  m. kalėjimo; bausmės pradžia  – 1941  m. [[birželio 9]] d.

1952  m. [[vasario 22]] d. J. Tonkūno sveikatos būklės medicininėje išvadoje rašoma, jog skundžiasi ūžesiais ausyse, stipriu dusimu, [[kosulys|kosuliu]], [[svaigulys|galvos svaigimu]], bendru silpnumu. Invalidas. Fizinio darbo sistemingai dirbti negali; apsirūpinti būtinais dalykais savo egzistencijai palaikyti negali. Keliauti savarankiškai gali. Diagnozė: [[hipertonija]], bendra [[aterosklerozė]], [[plaučių emfizema]]. TSRSSSRS [[MGB]] kalėjimų skyrius 1952  m. [[kovo 21]] d. J. Tonkūną, kalinį Nr. 32, pagal paskyrą Nr. 32/3-983 įkalino [[Vladimiras|Vladimiro]] kalėjime.

[[1953]]  m. J. Tonkūnas parašė [[TSKPSSKP CK]] pareiškimą, iš kurio matyti, jog Vladimiro kalėjime Nr. 2 jam buvo taikomas ypatingas režimas: neleido susirašinėti su giminėmis, jis neturėjo teisės gauti siuntinius ar perlaidas, nors būdamas lageriuose vykdė visus vyresnybės nurodymus, ne kartą buvo giriamas, nepadarė nė vieno nusižengimo, negavo nė vieno priekaišto ir netgi karo metu galėjo susirašinėti su giminėmis ir gauti iš jų materialinę paramą. J. Tonkūnas prašė TSKPSSKP CK padėti jam, kad: 1) kuo greičiau būtų paleistas iš kalėjimo ir 2) kad būtų grąžintas šeimai, ištremtai į Altajaus kraštą.

[[1954]]  m. [[birželio 2]] d. [[TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija|SSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija]] priėmė nutarimą bausmę sumažinti iki išbūto laiko ir paleisti. J. Tonkūnas iš Vladimiro kalėjimo Nr. 2 buvo išleistas [[birželio 23]] d. ir nuvyko pas tremtyje buvusią šeimą į Altajaus kraštą. Ten buvo įrašytas į spec. tremtinio įskaitą. J. Tonkūnas teigė, kad į spec. tremtinio įskaitą jis įtrauktas nepagrįstai, ir prašė jį su šeima iš tremties paleisti. Pareiškimą svarsčiusi TSRSSSRS VRM atsižvelgė į [[LKP CK]] sekretoriaus [[Antanas Sniečkus|Antano Sniečkaus]] ir Ministrų Tarybos pirmininko [[Mečys Gedvilas|Mečio Gedvilo]] nuomonę, kad tikslinga J. Tonkūną, profesorių ir žymų žemės ūkio specialistą, su šeima iš spec. tremties išleisti. Į Lietuvą grįžo 1955  m.