Kanaletas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Apie [[1720]]-ųjų pabaigoje Kanaleto darbų platinimu rūpinosi agentai Owen McSwiney ir Joseph Smith,. ypačYpač pastarasis ne tik platino, bet ir pats kolekcionavo Kanaleto darbus (apie [[1762]] m. Joseph Smith kolekciją įsigijo [[Anglija|Anglijos]] karalius [[Jurgis III]]). Norėdamas patenkinti rinką, Kanaletas tarp savo darbų įtraukė [[Kapričė|kapričes]] - istorinių objektų vaizdavimą viename paveiksle, nors realybėje šie objektai yra visiškai skirtingose vietovėse. Po [[1730]] m. Kanaleto rinka išsiplėtė ir dailininkas jau sukūrė nuosavą mokyklą, kurioje, manoma, tuo metu mokėsi jo sūnėnas [[Bernardo Bellotto]]. Paties Kanaleto stilius pasidarė nuosaikesnis, akademiškesnis, paveikslai prarado dvasios ir žaismingumo. Apie [[1735]] m. buvo paruošta [[Graviūra|graviūrų]] serija pagal Kanaleto paveikslus ir tuo metu sukurtas vienintelis žinomas Kanaleto graviūros portretas.

[[1741]] m. kilęs [[Austrijos įpėdinystės karas]] stipriai apmažino Kanaleto klientų ratą ir, greičiausiai agentų įkalbėtas, dailininkas [[1746]] m. atvyko į Angliją. Čia dailinikas atliko nemažą darbų vietos aristokratams, tarp kurių išsiskiria tuo metu statyto Vestminsterio tilto vaizdai. Tačiau dailininko laikas Anglijoje nelabai buvo sėkmingas, iš to meto kapričių panašu, kad jis labiau ilgėjosi Italijos. [[1755]] m. Kanaletas galutinai grįžo į Veneciją ir buvo išrinktas į Venecijos dailės akademiją. Panašu, kad kai kuriuose vėlyvuosiuose darbuose dailininkas dar atrado jaunystės laikų talento atgarsių kaip pvz. „Vigilija su Šv. Petro bažnyčia“ (vigilija - naktinis peizažas). Kanaletas mirė [[1768]] m. [[balandžio 19]] d. Venecijoje, palaidotas San Lio bažnyčioje, tarp jo mokinių - [[Francesco Guardi]], [[Bernardo Bellotto]],. pastarasisPastarasis savo mokytojo ir dėdės garbei dažnai prie savo vardo pasirašydavo kaip ''Canaletto''.