Mauno Koivisto: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Maunas Koivistas''' ({{fi|Mauno Henrik Koivisto}}, g. [[1923]]  m. [[lapkričio 25]] d. [[Turku]] mieste)  – filosofas, finansininkas, [[Suomija|Suomijos]] politinis veikėjas.

Nuo mažų dienų teko dirbti, nes jam esamtesant 10 metų, mirė motina. Dalyvavo savanoriu [[1939]]–[[1940]]  m. [[Žiemos karas|Žiemos kare]] su [[TSRS]]. Už nuopelnus buvo apdovanotas „Laisvės"„Laisvės“ medaliu.

Nuo [[1948]]  m. [[Suomijos socialdemokratų partija|Suomijos socialdemokratų partijos]] narys. [[1949]]  m. organizavo kairiųjų jėgų pasipriešinimą [[Komunistai|komunistų]] agitatoriams. [[1949]]  m. Turku mokykloje išlaikė egzaminus, [[1953]]  m. baigė studijas Turku universitete, meno bakalauras. [[1956]]  m. Turku universitete apgynęs disertaciją apie Turku dokininkų socialinius santykius, tapo filosofijos daktaru.

[[1948]]–[[1951]]  m. Turku prekybos kontoros tarnautojas, dokininkų profsąjungos lyderis. [[1951]]–[[1957]]  m. Liaudies mokyklos darbuotojas, [[1957]]  m. Suomijos taupomojo banko valdybos pirmininkas, [[1958]]  m. [[Helsinkis|Helsinkio]] Darbo banko direktorius, [[1958]]–[[1968]]  m. generalinis direktorius, [[1968]]–[[1982]]  m. Suomijos banko valdybos pirmininkas.

[[1966]]  m. Suomijos socialdemokratų partijai laimėjus rinkimus, [[Rafaelis Pasio]] suformavo vyriausybę, kurioje partijos finansų ekspertas Maunas Koivistas tapo finansų ministru. Šias pareigas ėjo ir antrojoje R. Pasio vyriausybėje [[1972]]  m.

[[1968]]–[[1970]]  m. ir [[1979]]–[[1981]]  m. Suomijos koalicinės vyriausybės ministras pirmininkas. Prezidentas [[Urhas Kaleva Kekonenas]], pastebėjęs jo gabumus, pasiūlė jį kandidatu į prezidento postą. Rinkimuose už jį atidavė savo balsus 167 iš 301 rinkimų kolegijos narių. [[1982]]–[[1994]]  m. pirmasis socialdemokratas  – Suomijos prezidentas. Jis tęsė U. Kekoneno pradėtus darbus. Pasižymėjo tvirtesne ir savarankiškesne užsienio politika. [[1988]]  m. rinkimuose už jį balsavo net 189 rinkikai. Jam vadovaujant šalis tapo [[ES|Europos Sąjungos]] nare.

* Itsenäiseksi imperiumin kainalossa  – mietteitä kansojen kohtalosta, 2004.