Tokelau: Skirtumas tarp puslapio versijų

kilm=NiujėsTokelau|

herbas=blankSymbol of Tokelau.pngsvg|

kalbos=[[Tokelau kalba|Tokelautokelau]], [[Anglų kalba|anglų]]|

laikoJuosta=[[UTC -10+14]]|

'''Tokelau'''  – atogrąžų salynas [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pietuose, sudarytas iš 3 koralinių atolų  – Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso [[Naujoji Zelandija|Naujajai Zelandijai]]. Kartais salos taip pat vadinamos '''''Juniono''''' ({{en|Union}}) vardu, kurį saloms suteikė kolonizatoriai (tai buvo oficialus salų vardas 1777-19481777–1948 metais).

Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765  m. Apie [[1860]] metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių [[Peru]] kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia  – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, [[Peru]] piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877  m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889  m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916  m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis [[Kiribatis]]), o 1925  m. perduotas [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948  m., peržiūrėtas 1963 ir [[1999]]  m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos  – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios [[niue|Niujė]] ir [[Kuko salos]].

Pirmoji mokykla įsteigta 1950  m., o 10-ajame XX a. dešimtmetyje Tokelau tapo paskutine pasaulio šalimi, kurioje pajungtas telefono ryšys.

Pagal 1996  m. Tokelau rezoliuciją, įstatymų leidyba priklauso parlamentui  – generalinei asamblėjai (''General Fono''), kurią sudaro 45 deputatai, po 15 iš kiekvieno atolo. Atstovus į parlamentą atolai renka savo seniūnų tarybose (''Taupulega'') trejų metų laikotarpiui. 2004  m. [[lapkričio 11]] d. Tokelau ir [[Naujoji Zelandija]] sutiko imtis formuluoti sutartį dėl Tokelau kaip esančio laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija statuso. Šią iniciatyvą palaikė ir [[JTO|Jungtinės Tautos]].

Tokelau sudaro trys salelės pietinėje [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] dalyje, maždaug pusiaukelėje tarp [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ir [[Havajai|Havajų]]. Salos yra Ramiojo vandenyno [[taifūnas|taifūnų]] juostoje, todėl uraganai yra ne kartą nusiaubę salas ir jose esančius pastatus. Bažnyčia, susirinkimo namas ir mokykla yra pagrindinės vietos, kur bėgama [[cunamis|cunamio]] atveju. Tokelau atolai kyšo virš vandens vos 5 metrus, todėl pagal pesimistinę 1989  m. prognozę, dėl globalaus atšilimo salos bus visiškai apsemtos [[XXI amžius|XXI]] amžiuje.

* Atafu (anksčiau  – Jorko hercogo atolas),

* Fakaofas (''Fakaofo'', anksčiau  – Baudičiaus (''Bowditch'') atolas),

* Nukunonu (anksčiau  – Klarenso hercogo atolas).

Bendras salelių plotas  – 10,8  km.

Dar viena  – Sveinso (''Swains'') salelė  – geografiškai irgi priklauso Tokelau, tačiau politiškai jis priskirta [[Amerikos Samoa]] teritorijai nuo 1935  m.

Tokelau yra labai neturtinga šalis, kurios metinės pajamos siekia 0,5 mln., o išlaidos  – net 2,8 mln. JAV dolerių. Šį skirtumą padengia [[Naujoji Zelandija]] ir kita parama iš užsienio. Eksportas sudaro apie 0,1 mln. JAV dolerių (pašto ženklai, kopra, rankdarbiai), importas  – 0,3 mln. (maistas, statybinės medžiagos ir degalai). Pagrindinė prekyba vyksta su Naująja Zelandija.

Atafu salos gyventojai priklauso [[Samoa]] kongregacinei [[krikščionybė|krikščionių]] bažnyčiai, Nukunonu  – [[Katalikybė|Romos katalikai]], o Fakaofe gyvena abiejų tikybų sekėjai (kongregatų 70 proc., katalikų 28 proc., kitų 2 proc.).

Salelės gyvena gana nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau palaiko glaudžius socialinius ir kultūrinius ryšius. Jose yra nusistovėjusios vadovavimo tradicijos ir klanų struktūra, santuokos yra skatinamos tarp skirtingų salų. Fakaofo atolas kiek labiau dominuoja nei kiti. Europiečiai [[XIX amžius|XIX]] amžiuje atvežė naujų maisto produktų, drabužių ir kt. Apie 1850  m. salose įdiegta krikščionybė (katalikų ir protestantų.

Tokelau turi atskirą šalies kodą internete (.tk), domenų vardai yra išduodami nemokamai. Nuo 2003  m. Fakaofo saloje yra didelio greičio internetas, ši paslauga teikiama nemokamai, kadangi ją finansuoja Tokelau fondas.