12:46, 25 gegužės 2011 versija taisyti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		17:53, 30 gruodžio 2011 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai red. Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Žmogaus biografija \| vardas = Balys Matulionis \| fonas = mil \| paveikslėlis = \| paveikslėlio apibūdinimas = \| paveikslėlio dydis = \| gimimo data = {{Gimė\|1895\|505\|21\|}} \| gimimo vieta = [[Antakalniai]], [[Utenos valsčius]] \| mirties data = {{Mirė\|1974\|12\|101\|1895\|505\|21\|}} \| mirties vieta = Barbertonas, [[~~Barbertonas~~Ohajas]], [[~~Ohajo valstija~~JAV]] \| sutuoktinis = ▼ \| tėvai = ▲\| sutuoktinis = \| vaikai = \| veikla = gydytojas, visuomenės veikėjas~~,<br /> medicinos tarnybos [[pulkininkas]]~~ \| sritis = \| įstaigos = \| pareigos = \| išsilavinimas = \| alma_mater = [[1919]] m. Petrogrado karo medicinos akademija \| žinomas = \| apdovanojimai = \| parašas = \| pastabos = }} '''Balys Matulionis''' ([[1895]] m. [[gegužės 21]] d. [[Antakalniai\|Antakalniuose]], [[Utenos valsčius]] – [[1974]] m. [[gruodžio 1]] d. ~~[[Barbertonas]]~~Barbertone, [[~~Ohajo valstija~~Ohajas]]) – [[Lietuva\|Lietuvos]] gydytojas, visuomenės veikėjas. == Biografija == [[1919]] m. baigęs [[Petrogradas\|Petrogrado]] karo medicinos akademiją grįžo į Lietuvą. Studijuodamas priklausė korporacijai „Fraternitas Lithuanica“, buvo Petrogrado lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Kaip „Grūdo“ draugijos įgaliotinis lietuvių pabėgėlių reikalams [[1917]] m. važinėjo po [[Rusija\|Rusiją]], organizavo lietuvių mokyklas ir prieglaudas. [[1917]] m. [[LVLS\|Liaudininkų partijos]] atstovas [[Rusijos lietuvių seimas Petrograde\|Rusijos lietuvių seime]] Petrograde. [[1920]]–[[1940]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je. [[1927]]–[[1938]] m. Karo ligoninės Kaune vyr. gydytojas ir jo pastangomis įsteigto Fizioterapijos skyriaus vedėjas. [[1938]]–[[1940]] m. Karo ligoninės konsultantas, medicinos tarnybos [[pulkininkas]]. Daug prisidėjo prie [[Birštonas\|Birštono]], [[Pasvalys\|Pasvalio]] ir [[Likėnai\|Likėnų]] versmių tyrimo, Birštono ir Likėnų kurortų tvarkymo. [[1940]]–[[1941]] m. bolševikų suimtas, kalintas. [[1941]] m. Kauno tuberkuliozės ligoninės direktorius, vadovavo ir [[VDU\|Vytauto Didžiojo universiteto]] klinikų Fizioterapijos skyriui. [[1941]]–[[1944]] m. Vyriausiosios sveikatos vadybos valdytojas. [[1920]]–[[1940]] m. tarnavo [[TLK\|Lietuvos kariuomenėje]]. [[1927]]–[[1938]] m. [[Kauno karo ligoninė]]s vyr. gydytojas ir jo pastangomis įsteigto Fizioterapijos skyriaus vedėjas. 1938–1940 m. Karo ligoninės konsultantas, medicinos tarnybos [[pulkininkas]]. Daug prisidėjo prie [[Birštonas\|Birštono]], [[Pasvalys\|Pasvalio]] ir [[Likėnai\|Likėnų]] versmių tyrimo, Birštono ir Likėnų kurortų tvarkymo. Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti [[Kalvarija\|Kalvarijos]] ir [[Vilnius\|Vilniaus]] psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į „Mediciną“, daugiausia kurortologijos klausimais. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]], britų [[Raudonasis Kryžius\|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos Bad Reburge vedėjas. [[1949]] m. atvyko į [[JAV]]. Dirbo gydytoju Valum Lake ([[Rod Ailendo valstija]]) sanatorijoje. Suredagavo knygą „Fraternitas Lithuanica [[1908]]–[[1958]] m.“ (išspausdinta [[1958]] m., [[Putnamas\|Putname]]).<ref>{{VLE\|XV\|786\|\|Balys Matulionis}}</ref>▼ 1940–[[1941]] m. bolševikų suimtas, kalintas. 1941 m. Kauno tuberkuliozės ligoninės direktorius, vadovavo ir [[KMUK\|Vytauto Didžiojo universiteto klinikų]] Fizioterapijos skyriui. 1941–[[1944]] m. Vyriausiosios sveikatos valdybos valdytojas. <ref>http://sena.sam.lt/lt/main/apie_ministerija/istorija/ministrai</ref> Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti [[Kalvarija\|Kalvarijos]] ir [[Vilnius\|Vilniaus]] psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į [[Medicina (žurnalas)\|„Mediciną“]], daugiausia kurortologijos klausimais. ▲Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti [[Kalvarija\|Kalvarijos]] ir [[Vilnius\|Vilniaus]] psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į „Mediciną“, daugiausia kurortologijos klausimais. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija\|Vokietiją]], britų [[Raudonasis Kryžius\|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos Bad Reburge vedėjas. [[1949]] m. atvyko į [[JAV]]. Dirbo gydytoju Valum Lake ([[Rod ~~Ailendo valstija~~Ailandas]]) sanatorijoje. Suredagavo knygą „Fraternitas Lithuanica [[1908]]–[[1958]] m.“ (išspausdinta [[1958]] m., [[Putnamas\|Putname]]). <ref>{{VLE\|XV\|- 786\|~~\|Balys Matulionis~~}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Matulionis Balys }}▼ {{start box}} {{succession box \| before = Ksaveras Vencius<br><small>kaip Sveikatos ministras</small> \| title = Vyriausiosios sveikatos valdybos direktorius \| years = [[1941]]–[[1944]] m. \| after = [[Vytautas Girdzijauskas (1904)\|Vytautas Girdzijauskas]]<br><small>kaip Sveikatos apsaugos liaudies komisaras</small>}} {{end box}} ▲{{DEFAULTSORT:Matulionis, Balys }} [[Kategorija:Kurortologai]]▼ [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Lietuvos karininkai]] [[Kategorija:JAV lietuviai]] ▲[[Kategorija:Kurortologai]]

Balys Matulionis: Skirtumas tarp puslapio versijų