Matas Šalčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Hornblower (aptarimas | indėlis)
Eilutė 28:
 
== Biografija ==
M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės, kuri minima jau nuo XVIII amžiaus. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Brolis kooperatininkas [[Petras Šalčius]]. Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], vėliau – [[Kaunas|Kaune]]. Dar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Baigęs „Saulės“ mokytojų kursus dirbo mokytoju [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią Visos Rusijos mokytojų suvažiavime Kauno gubernatoriaus įsakymu [[1914]]  m. ištremtas iš Lietuvos. Emigravo per [[Kinija (regionas)|Kiniją]], [[Japonija|Japoniją]] į [[JAV]]. Emigracijoje taip pat užsiėmė žurnalistine veikla. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis  – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921  m. p. 401.</ref>
 
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Matas Šalčius tapo [[ELTA|ELTOS]] direktoriumi. Dirbo [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] propagandos skyriuje, mokytojavo. [[1919]] m. įsteigė [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungą]], buvo pirmasis žurnalo [[Trimitas (žurnalas)|„Trimitas“]] redaktorius. [[1925]] m. keliavo po [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]] – [[Anglija|Angliją]], [[Ispanija|Ispaniją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Portugalija|Portugaliją]], domėjosi jų kultūra. Aktyviai propagavo [[turizmas|turizmą]]. [[1929]] m. [[balandžio 25]] d. įsteigta [[Lietuvos turizmo draugija|Turizmo sąjunga]], kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.
 
[[1929]] m. [[lapkričio 20]] d. su kitu garsiu to meto keliautoju [[Antanas Poška|Antanu Poška]] leidosi į kelionę [[Indija|Indijon]]. Keliautojai aplankė [[Balkanai|Balkanų šalis]], [[Egiptas|Egiptą]], [[Artimieji Rytai|Artimuosius Rytus]], [[Iranas|Iraną]], toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su [[Mahatma Gandis|Mahatma Gandžiu]], [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagore]]), [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją apdovanotas [[Spaudos fondas|„Spaudos fondo“]] premija.
 
[[1936]] m. išvyko į [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]]. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, [[Buenos Airės]]e leido laikraštį „[[Išvien]]“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Aplankė [[Argentina|Argentiną]], [[Urugvajus|Urugvajų]], [[Brazilija|Braziliją]], [[Bolivija|Boliviją]], [[Čilė|Čilę]], [[Paragvajus|Paragvajų]]. [[1939]] m. persirgo [[maliarija]]. [[1940]] m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas [[Guajaramerinas|Guajaramerino]] mieste.