Andai: Skirtumas tarp puslapio versijų

252 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
{{Kalnynas
| Foto =Nevado Nasadel andenHuila 9-12-2008 (2).jpg
| Šalis = [[Kolumbija]], [[Ekvadoras]], [[Peru]], [[Bolivija]], [[Čilė]], [[Argentina]]
| Aukščiausi kalnai = [[Akonkagva]], [[Čimborasas]]
| Kalnagūbriai = [[Vakarų Kordiljera (Kolumbija)|Vakarų]], [[Centrinė Kordiljera (Kolumbija)|Centrinis]], [[Rytų Kordiljera (Kolumbija)|Rytų]], [[Domeikos kalnagūbris|Domeikos]] ir kt.
| Upės = [[Amazonė (upė)|Amazonė]], [[Maranjonas]], [[Apurimakas]], [[Putumajas]], [[UalagaUaljaga]], [[Mamorė]] ir kt.
| Ežerai = [[Titikaka]], [[Poopas]]
| Uolienos =
| Ilgis = 7500
}}
'''Andai''' ({{es|Cordillera de los Andes}}, {{qu|Antikuna}}) – ilgiausia pasaulyje [[kalnų grandinė]], besidriekianti palei visą vakarinę [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] pakrantę. Visos kalnų sistemos ilgis  – apie 7500  km (nuo 10º šiaurės platumos iki 55º pietų platumos), plotis  – iki 600  km (plačiausia vieta yra tarp 18° ir 20° pietų platumos), vidutinis aukštis  – apie 4000  m. Sudaro pietinę [[Kordiljeros|Kordiljerų]] dalį.
 
Kartu tai - – vienas iš gamtinių-geografinių Pietų Amerikos regionų.
 
Kartu tai - vienas iš gamtinių-geografinių Pietų Amerikos regionų.
== Struktūra ==
Andai skirstomi į tris dideles dalis: Pietiniai Andai [[Argentina|Argentinoje]] ir [[Čilė]]je; Centriniai Andai Čilėje ir [[Peru]] ir Šiauriniai Andai [[Venesuela|Venesueloje]], [[Kolumbija|Kolumbijoje]] ir [[Ekvadoras|Ekvadoro]] šiaurėje.
 
Pietinėje [[Kolumbija|Kolumbijos]] dalyje, ties siena su [[Ekvadoras|Ekvadoru]], Andus sudaro tik viena vulkaninių kūgių grandinė, kuri šiauriau išsišakoja į tris grandines  – vakarinę ({{es|Occidental}}), Centrinę ({{es|Central}}) ir rytinę ({{es|Oriental}}).
 
Vienas iš Andų kalnagūbrių lietuvių kilmės geologo ir etnologo [[Ignas Domeika|Igno Domeikos]] garbei pavadintas [[Domeikos kalnagūbris|Domeikos kalnagūbriu]].
 
== Klimatas ==
[[Vaizdas:Yungas Road Bolivia.JPG|thumb|200px|[[Rūko miškai]]s apaugę rytiniai Andų šlaitai ([[Junga]])]]
Andai driekiasi per šešias [[Klimato zonos|klimatines zonas]], kurios išsidėstę išilgai kalnagūbrio, todėl ir klimatas juose labai įvairus. Šios zonos yra vadinamos [[kečujų kalba|kečujų kalbos]] terminais:
 
* [[Čiala]] (''Chala'') arba Kosta (''Costa'') - – pakrantės ruožas iki 500  m aukščio. Šiauriniuose Anduose jam būdingi [[tropiniai miškai]], kurie vėliau pereina į dykumingą atkarpą, o pietiniuose Anduose - – į sausiausią Žemėje [[Atakama|Atakamos]] dykumą. Griežtai kalbant, tai nėra Andų zona, o greičiau sub-andinė teritorija.
* [[YungaJunga]] (''JungaYunga'') - – tropinio klimato teritorijos pakrantėse ir slėniuose, maždaug 500-2500 500–2500 m aukštyje, esantis tiek rytiniuose, tiek vakariniuose Anduose. Šiose zonose augo beveik visos grūdinės kultūros (pirmiausia [[kukurūzai]]), vaisiai, [[koka]]. Jungos regionas plyti didžiulėse teritorijose Peru, Bolivijoje, Argentinoje.
* [[Kečua]] (''Quechua'') - – aukštingumas iki maždaug 3000  m. Yra abiejuose Andų pusėse ir kyla iki medžių ribos. Šioje zonoje auginami kukurūzai, moliūgai, pomidorai, papaja. Šiaurinėje zonos dalyje dominuoja [[tropikų miškai]], subtropiniuose Anduose  – sausi [[subtropiniai miškai]] ir krūmynai.
* [[Suni]] - – aukštingumas iki 4000  m. Čia nebeauga aukšti medžiai, nebeauginami kukurūzai, tačiau vietos tinkamos šakniavaisiams ([[bulvė]]ms) ir [[kinoa]]. Šioje zonoje žaliuoja ekvatorinės pievos ([[páramo]]) ir sausos aukštikalnių stepės (čialka).
* [[Puna (Peru)|Puna]] - – apima daugiausia teritorijas Centriniuose Anduose, taip vadinamą [[Altiplanas|Altiplaną]]. Aukštingumas iki 4800  m, ir teritorijos naudojamos daugiausia gyvulininkystei, plyti didžiulės dykumos. Čia buvo prijaukintos [[lama|lamos]], [[alpaka|alpakos]]. Tęsiasi iki sniego linijos: jos aukštis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos: Kolumbijoje apie 5000  m, o pietinėje Andų dalyje tik 90  m.
* [[Chanka]] (''Janca'') - – aukštingumas virš sniego linijos. Negyvenamos teritorijos, aptrauktos amžino įšalo.
 
== Aukščiausios viršūnės ==
[[Vaizdas:Aconcagua.8.22.03w.jpg|thumb|250px|right|Akonkagva (2005)]]
Aukščiausia Andų viršūnė  – [[Akonkagva]] 6959  m. aukščio. ({{es|Aconcagua}}), bet labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu tašku laikoma [[Čimborasas|Čimboraso]] ({{es|Chimborazo}}) ugnikalnio viršūnė. Toliau pateikiamos svarbiausios Andų viršūnės su ispaniška pavadinimo versija. Aukštis nurodomas metrais (kadangi įvairių šaltinių duomenys įvairuoja, skliausteliuose pateiktos variacijos):
* [[Akonkagva]] (''Aconcagua'') 7 100
* [[Pisis]] (''Monte Pissis'') 6 882
== Geologija ir iškasenos ==
 
Andai susiformavo [[Destruktyvusis pakraštys|destruktyviajame]] [[Tektoninė plokštė|tektoninių plokščių]] pakraštyje, kuriame okeaninė [[Naskos plokštė]] ir [[Antarktidos plokštė]]s fragmentas, nerdamos po žemynine [[Pietų Amerikos plokštė|Pietų Amerikos plokšte]], kelia ją aukštyn. Dėl šių geologinių poslinkių Andai pakyla aukštyn apie 10  cm centimetrų per 100 metų.
 
Pietiniame žemyno gale Andų kalnų grandinė panyra ir vėl iškyla [[Antarktidos pusiasalis|Antarktidos pusiasalyje]].
 
Svarbiausios iškasenos: [[varis]], [[cinkas]], [[sidabras]] ir [[alavas]].
 
== Istorija ir dabartinis administravimas ==
[[Vaizdas:Sun Temple at Pisac, Peru.jpg|thumb|250px|Inkų laikotarpio griuvėsiai]]
{{main|Senovės Peru}}
Andai - – ne tik geografinis, bet ir kultūrinis Pietų Amerikos regionas, siejamas su ikikolumbine [[Andų civilizacija]]. Dėl specifinių, palankių žemdirbystei, klimato sąlygų čia atsirado prielaidos susiformuoti aukšto lygio civilizacijai, kurią kūrė įvairios Andų indėnų tautos: [[kečujai]], [[aimarai]], [[muiskai]], [[močės kultūra|močikai]], [[čimu]], [[činčai]], [[čankai]], [[huankai]], [[diagitai]], [[araukanai]] ir daugybė kitų. Šių tautų kultūra labai stipriai skyrėsi nuo į rytus nuo Andų gyvenusių [[Ljanosas|Ljanosų]], [[Amazonija|Amazonijos]], [[Gran Čiakas|Gran Čiako]], [[Pampos|Pampų]] ir [[Patagonija|Patagonijos]] indėnų kultūros.
 
Anksčiausiai civilizacija susiformavo centrinėje Andų dalyje, bet vėliau, maždaug nuo II mūsų eros tūkst. pradžios, ėmė plisti tiek į šiaurę, tiek į pietus, apimdama beveik visą Andų kalnų teritoriją. Galutiniu civilizacijos laikotarpiu, XV a., beveik visi Andai buvo suvienyti [[inkai|inkų]] imperijos.
Po [[Peru užkariavimas|Peru nukariavimo]] XVI a. Andų regionas buvo valdomas kaip [[Peru vicekaralystė]]s dalis. Vicekaralystės administraciniai vienetai nulėmė tai, kad XIX a. vietos gyventojams iškovojus nepriklausomybę, Andų regionas suskilo į atskiras nepriklausomas valstybes. Šiuo metu Andų regionas yra administruojamas šių valstybių:
 
* [[Venesuela]] - – nedidelis Venesuelos regionas, vadinamas [[Andai (Venesuela)|Andais]];
* [[Kolumbija]] - – vienas iš penkių geografinių regionų - – [[Andų regionas (Kolumbija)|Andų regionas]].
* [[Ekvadoras]] - – didžioji (vakarinė) Ekvadoro dalis, vienas iš trijų oficialių regionų, vadinamas [[Sierra (Ekvadoras)|Sierra]].
* [[Peru]] - – didžioji (vakarinė) Peru dalis. Apima 6 iš 8 Peru gamtinių regionų.
* [[Bolivija]] - – vakarinė Bolivijos dalis.
* [[Argentina]] - – šiaurės vakarinė Argentinos dalis. Apima oficialius [[Kujo]] ir [[Šiaurės vakarų Argentina|Šiaurės vakarų Argentinos regionus]]
* [[Čilė]] - – didžioji (šiaurinė) Čilės dalis. Andų kalnynui prisikirama ir vakarinė [[Patagonija]], taip vadinamieji [[Patagonijos Andai]].
 
== Kita ==
Andų kalnų pavadinimas įdomiai paveikė ispanų kalbos leksiką: žmones, mėgstančius laipioti po kalnus, Pietų Amerikos gyventojai vadina andinistais (''andinista''), o ne alpinistais. Ispaniškas žodis ''cordillera'' reiškia „virvę“.