Elzė Ožeškienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Eliza Ožeškienė<br />{{pl|Eliza Orzeszkowa}}
| paveikslėlis =Eliza Orzeszkowa.PNG
| paveikslėlio apibūdinimas =
Eilutė 8:
| Herbo pavadinimas=
| gimimo data = {{Gimė|1841|6|6}}
| gimimo vieta = [[Milkovščizna]], [[Gardino apskritis
| mirties data = {{Mirė|1910|5|18|1841|6|6}}
| mirties vieta = [[Gardinas
| tautybė =
| sutuoktinis = Petras Ožeška<br/>Stanislovas Nagorskis
| tėvas = Benediktas Paulauskas
| motina = Franciska Kamienska
| vaikai =
| veikla = rašytoja, novelistė, publicistė
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas = Autograph-ElizaOrzeszkowa.png
| pastabos =
| vikiteka=Category:Eliza Orzeszkowa}}
[[Vaizdas:Kibarty-1911.jpg|thumb|100px|left|1911 m. Kybartuose suvaidinto E.Ožeškienės spektaklio afiša
[[Vaizdas:Orzeszkowa1900.jpg|thumb|Eliza Ožeškienė 1900 m.]]
'''Eliza Orzeszkowa''' ({{aaf| Elzė Ožeškienė}} arba {{aaf| Eliza Ožeškova}}, [[1841]] m. [[birželio 6]] d. Milkovščizna, [[Gardino gubernija]], [[Rusijos imperija]] – [[1910]] m. [[gegužės 18]] d. [[Gardinas|Gardine]], [[Gardino gubernija]], [[Rusijos imperija]]) – lenkų tautybės Rusijos imperijos rašytoja, rašiusi lenkų kalba.▼
[[Vaizdas:Grób Elizy Orzeszkowej.jpg|thumb|Elizos Ožeškienės ir Stanislovo Nagorskio kapas]]
▲'''Eliza
== Biografija ==
Jaunesnioji turtingo bajoro, teisininko, Gardino pavieto teismo pirmininko Benedikto Paulausko ({{ru|Венедикт Павловский}}, {{pl|Benedykt Pawłowski}}, [[1788]]-[[1843 m.]]) ir jo antrosios žmonos Franciskos Kamienskos ({{pl|Franciszka Kamieńska}}, [[1814]]-[[1878 m.]]) duktė. Mažąją Elžbietą ir jos seserį Klementiną ([[1838]]-[[1851 m.]]) po tėvo mirties auklėjo močiutė Elžbieta Kamienska; su motina, kuri [[1849 m.]] ištekėjo už Konstantino Vidackio, matydavosi retai. Mokėsi namuose, prižiūrima guvernantės; mirus seseriai, [[1852]]–[[1857 m.]] lankė moterų katalikių parapinę mokyklą [[Varšuva|Varšuvoje]], kur gavo tipinį „gerų namų“ panelių išsilavinimą.
Sugrįžusi į Gardiną septyniolikmetė Elžbieta [[1858 m.]] [[sausio 21]] d. ištekėjo už dvigubai vyresnio žemvaldžio Piotro Ožeškos ir apsigyveno vyro dvare Liudvinave (Kobrino pavietas). Vedybos nenusisekė, ji net bandė skirtis, bet, motinos įkalbėta, grįžo pas vyrą, tačiau netrukus prasidėjo [[1863 m. sukilimas]]. Aktyviai įsijungusi į judėjimą ji įstojo į vietinį moterų legioną, kuris sukilėliams vežiojo paštą ir maistą, slaugė sužeistuosius. Liudvinave ji slėpė būsimąjį vieną sukilimo vadų [[Romualdas Traugutas|Romualdą Traugutą]], su vyru padėjo jam pasiekti [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s sieną. Savo veiklą sukilimo metais pabandė beletrizuoti autobiografinėje knygoje „Gloria victis“ (1910 m.).
1863 m. rudenį Piotras Ožeška buvo įtartas parama sukilėliams, suimtas ir 1865 m. kovo mėn. ištremtas į Sibirą, jo turtas konfiskuotas. Netekusi Liudvinavo, Elžbieta grįžo į Milkovščizną, o [[1867 m.]] pabandė išsiskirti su vyru, nes įsimylėjo dar iš Liudvinavo laikų pažįstamą gydytoją Zigmantą Švencickį (1836–1910 m.) Nors [[1869 m.]] leidimą skyryboms ir gavo, bet planuotos vedybos su Švencickiu neįvyko. Milkovščiznoje Elžbieta daug skaitė, studijavo naujausią literatūrą ir pamažu pradėjo pati rašyti. Tiesa, pirmoji jos novelė „Vaizdelis iš bado metų“ (''Obrazek z lat głodowych'') išėjo dar 1866 m., tačiau naujuosiuose kūriniuose ji vis aršiau kėlė moters teisių klausimus. Jos „Keletas žodžių apie moteris“ (''Kilka słów o kobietach'', 1870 m.) tapo revoliuciniu emncipacijos šaukliu.
Dėl skolų tekus parduoti tėvo dvarą, 1869 m. ji apsigyveno Gardine, kur parašė garsias savo apysakas „Pan Graba“, „Marta“, „Mejeris Ezofovičius“. [[1878 m.]] [[Vilnius|Vilniuje]] atidarė knygyną-leidyklą „E. Orzeszkowa i S-ka“, kuri per trejus metus išleido 24 knygas. Knygyno apyvarta buvo nemaža, 1882 m. pradžioje jame buvo 18 455 knygos, veikė skaitykla, tačiau caro valdininkai už plačią rašytojos visuomeninę veiklą, pavojingą jos įtaką [[1882 m.]] knygyną uždarė, o rašytoją trejiems metams atidavė Gardino policijos priežiūrai. Ištremti buvo ir jos aktyviausi bendražygiai. Nuostoliai siekė 17 000 rublių.
[[Kategorija:Rusijos rašytojai]]▼
Gardine pasirodė žymiausia E. Ožeškienės apysaka „Prie Nemuno“, vėliau „Chamas“, novelių rinkiniai. <ref>[http://www.polona.pl/dlibra/collectiondescription2?dirids=42 Grażyna Borkowska, Iwona Wiśniewska. Eliza Orzeszkowa. Cyfrowa Biblioteka Narodowa]</ref> [[1894 m.]] ji ištekėjo už ilgamečio bičiulio advokato Stanislovo Nagorskio ([[1826]]–[[1896 m.]]), tačiau jų laimė truko neilgai – lankydamas savo valdas S. Nagorskis netrukus mirė nuo širdies paralyžiaus.
[[1904 m.]] E. Ožeškienės kandidatūra buvo pasiūlyta [[Nobelio literatūros premija]]i. Ir nors jos kūryba buvo vertinama geriau, premiją gavo [[Henrikas Senkevičius]]. Dar kartą jos kandidatūra buvo pasiūlyta [[1909 m.]], tačiau švedų komisijos sprendimu ji atiteko jų tautietei [[Selma Lagerlef|Selmai Lagerlef]].
== Kūryba ==
Pirmojo kūrybos laikotarpio apysakose ir romanuose kritikavo patriarchalinių dvarininkų išglebimą, primityvumą, skelbė moterų emancipacijos, žydų toleravimo ir užuojautos jiems idėjas, aukštino kapitalizmo techninę pažangą, veiklius miesto inteligentus. Romano „Paskutinė meilė“ (1868 m.) veiksmas vyksta [[Druskininkai|Druskininkuose]].
Vėlesniuose kūriniuose atsispindėjo jos nusivylimas pozityvizmu, pagilėjo realistinė analizė. Apysakoje „Žemumos“ (liet. perdirbinys 1901 m., 1921 m.) pavaizdavo kaimo varguomenės skurdą, apysakoje „Chamas“ poetizavo valstiečius, ir reiškė antiurbanistines tendencijas. Reikšmingiausiame kūrinyje „Prie Nemuno“ epiškai vaizdavo šlėktų buitį, kėlė nacionalinio išsivadavimo judėjimo, šlėktų ir valstiečių bendravimo idėjas. [[Lietuvių kalba]] išleistas E. Ožeškienės scenos vaizdelis „Nutrūkusi styga“ (1910 m.), apsakymas „Žiemos vakaras“ (1912 m.), apsakymų rinkinys „Raštai“ (2 t., 1927–1929 m.) Apysakos „Žemumos“ motyvais S. Bogušytė ir M. Dirmantaitė parašė pjesę „Dumblynė“ (pastatyta 1906 m.) {{šaltinis|{{LTE|VIII|389-390||Eliza Ožeškova}}}}
== Bibliografija ==
* [[1866 m.]] – ''Obrazek z lat głodowych''
* [[1868 m.]] – ''Ostatnia miłość''; „Paskutinė meilė“, Kaunas, 1931–1932 m.
* [[1868 m.]] – ''Z życia realisty''
* [[1870 m.]] – ''Na prowincji''
* [[1870 m.]] – ''W klatce''
* [[1871 m.]] – ''Cnotliwi''
* [[1871 m.]] – ''Pamiętnik Wacławy''
* [[1872 m.]] – ''Pan Graba''
* [[1873 m.]] – ''Na dnie sumienia''
* [[1873 m.]] – ''Marta''; [[lietuvių kalba]]: Vilnius, Vaga, [[1964 m.]]
* [[1875 m.]] – ''Eli Makower (Henryk Makower)''
* [[1876 m.]] – ''Rodzina Brochwiczów''
* [[1876 m.]] – ''Pompalińscy''
* [[1877 m.]] – ''Maria''
* [[1878 m.]] – ''Meir Ezofowicz''; „Mejeris Ezofovičius“, Kaunas, 1930 m., Vilnius, Vaga, 1973 m.
* [[1879]]-[[1882 m.]] – ''Z różnych sfer'' <<small>(novelių rinkinys)</small>
* [[1881 m.]] – ''Widma''
* [[1881 m.]] – ''Sylwek Cmentarnik''
* [[1881 m.]] – ''Zygmunt Ławicz i jego koledzy''
* [[1882]]-[[1883 m.]] – ''Bańka mydlana''
* [[1883 m.]] – ''Pierwotni''
* [[1885 m.]] – ''Niziny''; „Žemumos“, Kaunas, 1921 m.
* [[1885 m.]] – ''Dziurdziowie''
* [[1886 m.]] – ''Mirtala''
* [[1888 m.]] – ''Nad Niemnem''; „Prie Nemuno“, Vilnius, Vaga, 1958 m.
* [[1888 m.]] – ''Cham''; „Chamas“, Vilnius, Vaga, 1957 m.
* [[1888 m.]] – ''Panna Antonina'' <small>(novelių rinkinys)</small>
* [[1888 m.]] – ''W zimowy wieczór'' <small>(novelių rinkinys)</small>
* [[1891 m.]] – ''Czciciel potęgi''
* [[1891 m.]] – ''Jędza''
* [[1891 m.]] – ''Bene nati''
* [[1891 m.]] – ''Westalka''
* [[1893 m.]] – ''Dwa bieguny''
* [[1896 m.]] – ''Melancholicy''
* [[1896 m.]] – ''Australczyk''
* [[1898 m.]] – ''Iskry'' <small>(novelių rinkinys)</small>
* [[1900 m.]] – ''Argonauci''
* [[1904 m.]] – ''Ad astra. Dwugłos''
* [[1904 m.]] – ''I pieśń niech zapłacze''
* [[1910 m.]] – ''Gloria victis''
=== Publicistika ===
* [[1870 m.]] – ''Kilka słów o kobietach''
* [[1880 m.]] – ''Patriotyzm i kosmopolityzm''
* [[1882 m.]] – ''O Żydach i kwestii żydowskiej''
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Ožeškienė, Eliza}}
[[Kategorija:Baltarusijos rašytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[be:Эліза Ажэшка]]
| |||