Jonas Krikštytojas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
rv
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Baptism Site.jpg|thumb|250px200px|Jono Krikštytojo krikštijimo vieta ]]
 
'''Jonas Krikštytojas''' ({{He|יוחנן המטביל}} tar. ''Johanan Ha'MatbilHa’Matbil'')  – žydų pamokslautojas ir [[pranašas]], kuris, pasak [[Biblija|Biblijos]], [[Jordanas|Jordano upėje]] pakrikštijo [[Kristus|Kristų]].
 
Gimė [[Jeruzalės šventykla|Šventyklos]] kunigo Zacharijo ir Elzbietos šeimoje. Prieš jam gimstant, angelas [[Gabrielius]] perspėjo [[Zacharijas|Zachariją]], [[Jeruzalės šventykla|šventykloje]] aukojantį smilkalus, kad jam gims sūnus su [[elijas|Elijo]] dvasia ir galybe. Jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad parengtų Viešpačiui tobulą tautą. Tuo Zacharijas nepatikėjo, todėl iki Jono Krikštytojo gimimo buvo praradęs kalbą.
 
Jono Krikštytojo gimimas
 
Lk 1:5-9, 23-28 ir 31 eil. rašoma: „Judėjos karaliaus Erodo dienomis buvo vienas kunigas vardu Zacharijas iš Abijosskyriaus; ir jo žmona buvo iš Aarono dukterų, ir jos vardas buvo Elžbieta. Ir jie abu buvo teisūs prieš Dievą, vaikščiodami pagal visus Viešpaties įsakymus ir nuostatus be priekaišto. Ir jie neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir jie abu tuo metu buvo gerai palaužti metų. Ir įvyko, jog jam bevykdant kunigo tarnystę Dievo akivaizdoje pagal jo skyriaus tvarką, pagal kunigo tarnystės paprotį, burtu jam teko įėjus į Viešpaties šventyklą deginti smilkalus. [...] Ir įvyko, jog tuojau, kai tik buvo užbaigtos jo tarnavimo dienos, jis išėjo į savo namus. Ir po šitų dienų jo žmona Elžbieta pastojo bei penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: 'Taip Viešpats su manimi pasielgė dienomis, kai jis atsižvelgė į mane, kad nuimtų mano pažeminimą tarp žmonių.'
1 Kr. 24:1, 7-10, 19: „Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas... [...] Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, Harimas, Seorimas, Malkija, Mijaminas, Hakocas, Abija... [...] Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas."
 
Žydų kalendoriuje visas tarnystės ratas prasidėdavo nuo Perėjimo šventės – Paschos (Iš. 12 sk., Kr. 9:25), kuri pagal mūsų šiandieninį kalendorių yra Balandžio 14 diena. Abijo šakos atstovai pagal tarnystės tvarką buvo aštunti (Lk 1 skyriuje matėme, kad Zacharijas buvo kaip tik iš šio skyriaus). Dabar paskaičiuokime. Balandžio 14-20 – Perėjimo šventė, po kurios eina iš eilės šių Aarono palikuonių tarnystė: 1 sav. – balandžio 21-27, 2 sav. – balandžio 28-gegužės 4, 3 sav. – gegužės 5-11, 4 sav. – gegužės 12-18, 5 sav. – gegužės 19-25, 6 sav. – gegužės 26-birželio 1, 7 sav. – birželio 2-8, 8 sav. – birželio 9-15, kurios metu Zacahrijui ir apsireiškė angelas Gabrielius. Po tų dienų Zacharijas ėjo namo iš Jeruzalės į Judą (maždaug 3 dienų kelias) ir tuomet Elžbieta pastojo. Taigi gautųsi, kad Elžbieta pastojo plius minus birželio viduryje-pabaigoje. Pridėjus 9 mėnesius randame, kad Jonas gimė Kovo mėnesį.
 
Skelbiama žinia
 
Krikštas kaip apsiplovimas ir pasišventimas toli gražu nebuvo naujiena žydams, apie tai jiems Dievas kalbėjo dar Senajame testamente. Iš. 19:4-6 rašoma: „Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kai nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie Savęs. Taigi dabar jei paklusite Mano balsui ir laikysitės Mano sandoros...jūs būsite Mano kunigų karalystė ir šventa tauta”. Ritualinis apsiplovimas skirtas visai tautai ir kyla iš stebuklingo perėjimo per Raudonąją jūrą kaip išgelbėjimo ženklas. Jonas Krikštytojas (Jn. 1:6) atėjęs skelbė žydams, kad jie išpažintų Dievui savo kaltes ir atėję pas Joną pasikrikštytų vandeniu, atnaujindami pasišventimą ir priimtų išgelbėjimą. Jonui išgelbėjimas buvo neatsiejamas nuo Mesijo, kuris tautą krikštys Dvasia ir ugnimi.
 
Jonas Krikštytojas buvo nužudytas Erodo įsakymu. Jo galva nukirsta ir ant dubens atnešta Erodo žmonai Erodiadai.