Skruzdėlių kastos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
S stilius
Eilutė 4:
Skruzdėlių kastų diferenciacijos mechanizmai panašūs į bičių. Naujai padėtas [[kiaušinėlis|kiaušinėlis]] gali būti apvaisintas arba ne. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, iš jo vystosi '''tranas''' – dažniausiai sparnuotas, be poravimosi mažai kuo užsiimantis vyriškos lyties individas. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, iš jo vystosi arba motinėlė, arba viena iš darbininkių kastų.
 
'''Motinėlė''' iš pradžių dažniausiai būna sparnuota (nors kai kurių rūšių sparnuoti tik tranai) ir išskrenda naujos [[skruzdėlių kolonija|kolonijos]] sukurti. Tokių išskridusių motinėlių išgyvenimo tikimybė maža, naują skruzdėlyną pavyksta pradėti nedaugeliui. Pradėjusi kurti šeimą, motinėlė sparnus praranda. Skirtingai nuo paplitusios nuostatos, motinėlių lizde gali būti ir keletas; kai kuriose rūšyse žinomas motinėlių sugyvenimą nulemiantis [[genas]].<ref>{{cite journal|title=Alternative genetic foundations for a key social polymorphism in fire ants|author=Rossa KG, Kriegera MJB, Shoemaker DD|journal=Genetics|volume=165|pages=1853–1867|year=2003|pmid=14704171|issue=4|pmc=1462884}}</ref> Nors darbininkės paprastai nesugeba poruotis, praradus motinėlę jos gali dėti neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita tranai.<ref>{{cite journal|author=Peeters C, Holldobler B|year=1995|journal=Proceedings of the National Academy of Sciences|volume=92|pages=10977–10979|url=http://www.pnas.org/cgi/reprint/92/24/10977.pdf|format=PDF|title=Reproductive cooperation between queens and their mated workers: the complex life history of an ant with a valuable nest|doi=10.1073/pnas.92.24.10977|pmid=11607589|issue=24|pmc=40553|bibcode = 1995PNAS...9210977P }}</ref>
 
Neretai būna keletas skirtingo dydžio '''darbininkių''' grupių. Pačios didžiausios ([[skruzdėlė kareivis|kareiviai]]) atsakingos už lizdo gynybą, nors dirba ir kitus jų jėgos reikalaujančius darbus. Smulkesnės darbininkės dirba įvairus kitus darbus, pačios mažiausios daugiausia lizdo viduje. Kai kuriose rūšyse yra ryškus bimodalinis pasiskirstymas (tarpinių tarp kareivio ir darbininko dydžio skruzdėlių nedaug), tačiau kitose maždaug vienodai randama įvairaus dydžio darbininkų (tolygus pasiskirstymas). Stambiausio ir smulkiausio darbininko masės gali skirtis iki 500 kartų. Manoma šiuos skirtumus iš pradžių nulemia skirtingas maitinimas, kurį po to seka diferencinė genų ekspresija<ref>{{cite journal|title=The causes and consequences of genetic caste determination in ants (Hymenoptera: Formicidae)|first1=Kirk E.|last1=Anderson|first2=Timothy A. |last2=Linksvayer|first3=Chris R. |last3=Smith|journal=Myrmecol. News|volume=11|pages=119–132|year=2008|url=http://myrmecologicalnews.org/cms/images/pdf/volume11/mn11_119-132_non-printable.pdf}}</ref>, nors kai kada tarp darbininkų stebėti ir nežymūs [[genomas|genomo]] skirtumai.<ref>{{cite journal|title=Worker caste polymorphism has a genetic basis in Acromyrmex leaf-cutting ants|author=Hughes WOH, Sumner S, Van Borm S, Boomsma JJ|doi=10.1073/pnas.1633701100|journal=Proceedings of the National Academy of Sciences|year=2003 |volume=100 |issue= 16 |pages=9394–9397|pmid=12878720|pmc=170929|bibcode = 2003PNAS..100.9394H }}</ref> Pirmieji, vien motinėlės prižiūrėti naujo lizdo darbininkai paprastai irgi būna mažesni. Nepriklausomai nuo dydžio, darbininkai paprastai kurį laiką dirba skruzdėlyne ir tik po to kai kurios kastos išeina iš jo ieškoti maisto. Maisto paieškos už skruzdėlyno ribų skruzdėlei yra pavojingos, todėl adaptyvu tam siųsti vyresnius darbininkus, kurių likęs gyvenimas vis viena jau nebeilgas.<ref>{{cite journal|journal=Annual Review of Entomology|year=1989|volume=34|pages=191–210|title=Foraging strategies of ants|author=Traniello JFA|doi=10.1146/annurev.en.34.010189.001203}}</ref><ref>{{cite journal|author=Sorensen A, Busch TM, Vinson SB|title=Behavioral flexibility of temporal sub-castes in the fire ant, ''Solenopsis invicta'', in response to food|journal=Psyche|volume=91|pages=319–332|year=1984|url=http://psyche.entclub.org/91/91-319.html|doi=10.1155/1984/39236|issue=3–4}}</ref>