Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Pataisytas stilius
Eilutė 9:
| bibcode=2004RMxAC..22...46A
}}</ref>]]
'''Raudonoji nykštukė''' - maža, palyginus šalta [[žvaigždė]], kurios [[masė]] yra nuo 0.075 iki maždaug pusės Saulės masės. Paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 4000 laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas kuriam priklauso daug artimų kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.<ref>[http://kencroswell.com/thebrightestreddwarf.html "The Brightest Red Dwarf"], by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)</ref>. Arčiausiai nuo Saulės esanti žvaigždė ([[Kentauro Proksima]], 4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]) taip pat yra raudonoji nykštukė.
 
Raudonosios nykštukės konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.
 
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]).
 
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali egzistuotu skystas vanduo ar net gyvybė. Tačiau del menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, galėjo būti reikalingi gyvybei atsirasti.