Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

478 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
Papildyta
(Abejotinas)
(Papildyta)
{{abejotinas}}
[[Vaizdas:RedDwarfNASA.jpg|thumb|Raudonoji nykštukė]]
'''Raudonoji nykštukė''' - maža, palyginus šalta [[žvaigždė]], kurios [[masė]] nesiekiayra tokionuo dydžio,0.075 kadiki galėtųmaždaug įsidegtipusės irSaulės pradėtų vykti [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]], kurių metu [[vandenilis]] virsta [[helis|heliu]]masės. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 30004000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į [[Pagrindinė seka|pagrindinę seką]]. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir yra manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas kuriam priklauso daug artimų kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.<ref>[http://kencroswell.com/thebrightestreddwarf.html "The Brightest Red Dwarf"], by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)</ref>.
 
Raudonosios nykštukės konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
 
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė]]s (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.
 
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl yra manoma, kad ten gali tyvuliuotiegzistuotu skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė. Tačiau del menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, galėjo būti reikalingi gyvybei atsirasti.
 
== Nuorodos ==
<references/>
 
== Taip pat skaitykite ==
9 635

pakeitimai