'''Pranciškus I''' ({{fr|François I}}; [[1494]] m. [[rugsėjo 12]] d. [[Konjakas (miestas)|Konjake]] – [[1547]] m. [[kovo 31]] d.) – [[Prancūzijos karalius]], nuo [[1515]] m. iki pat savo mirties.
== Biografija ==
Kilęs iš [[Valua|Valua dinastijos]]. [[Absoliutizmas|Absoliutizmo]] šalininkas. [[1532]] m. prijungė [[Bretanė|Bretanę]]. Įtvirtino karaliaus tarybos valdžią, ribojo parlamento teisę, didino mokesčius. [[1516]] m. su popiežiumi [[Leonas X|Leonu X]] sudarė kompromisinį [[Bolonija|Bolonijos]] konkordatą. [[1535]] ir [[1540]] m. ediktais įsakė persekioti evangelikus reformatus, [[1539]] m. Viler Kotrė ediktu uždraustė pameistrių sąjungas ir streikus. [[1545]] m. valdensų sektos žudynių organizatorius. [[1536]] ar [[1535]] m. sudarė sutartį su [[Osmanų imperija]] Prancūzijai naudingą sutartį ("kapituliacijas"„kapituliacijas“). [[1530]] m. įsteigė pasaulietišką universitetą – Karališkųjų lektorių kolegiją (nuo [[XVIII a.]] [[Prancūzijos kolegija]]). Pastatė [[Šamboro pilis|Šamboro pilį]]. Persekiojo radikaliųjų minčių reiškėjus.<ref>{{LTE|IX|||Pranciškus I}}</ref>
