Kapetingai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:France Ancient.svg|thumb|150px|Kapetingų herbas]]
'''Kapetingai''' arba '''Kapetai''' ({{fr|Capétiens}})
== Istorija ==
[[Vaizdas:Hugues capet.jpg|thumb|left|150px|Hugas Kapetas]]
[[Vaizdas:Conquetes Philippe Auguste.gif|thumb|300px|Pilypo II Augusto užkariavimai (mėlyna spalva)]]
Kapetingai buvo seniau Prancūziją valdžiusios [[Robertinai|Robertinų]] dinastijos atšaka. Giminės pradininku laikomas [[Paryžius|Paryžiaus]] grafo ir frankų kunigaikščio [[Hugas Didysis|Hugo Didžiojo]] sūnus [[Hugas I Kapetas]], po paskutinio [[Karolingai|Karolingų]] karaliaus [[Liudvikas V Tingusis|Liudviko V]] mirties frankų didikų ir dvasininkų 987
Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių [[Il de Fransas]]. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo [[996]]
Žymiausi Kapetingai
▲Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių [[Il de Fransas]]. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo [[996]] m. karalius [[Robertas II Pamaldusis]]). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki [[XII a.|XII amžiaus]].
▲Žymiausi Kapetingai – [[Pilypas II Augustas]], [[Liudvikas IX Šventasis]] ir [[Pilypas IV Garbingasis]]. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius [[feodas|feodus]]. Po Karolio IV mirties ([[1328]] m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka – [[Valua dinastija]], kuri valdė iki [[1589]] m.<ref>{{VLE|IX|351||Kapetingai}}</ref>
== Atšakos ==
Pagrindinė Kapetingų linija buvo Prancūzijos karalių dinastija. Egzistavo ir keletas kitų atšakų:
* [[Burgundijos Kapetingai]]
* [[Burbonai]]
* [[Valua]]
== Kapetingai (Prancūzijos karaliai) ==
eilutė 57 ⟶ 59:
== Literatūra ==
* André Alba, l’âge classique, Hachette, 1959
* Rials Stéphane.- Le miracle capétien.- Paris: Librairie Académique Perrin (coll.
{{start box}}
|