Kapetingai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:France Ancient.svg|thumb|150px|Kapetingų herbas]]
'''Kapetingai''' arba '''Kapetai''' ({{fr|Capétiens}})  – [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karališkoji]] giminė ir [[dinastija]]. Valdė [[987]]-[[1328]]  m.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Hugues capet.jpg|thumb|left|150px|Hugas Kapetas]]
[[Vaizdas:Conquetes Philippe Auguste.gif|thumb|300px|Pilypo II Augusto užkariavimai (mėlyna spalva)]]
Kapetingai buvo seniau Prancūziją valdžiusios [[Robertinai|Robertinų]] dinastijos atšaka. Giminės pradininku laikomas [[Paryžius|Paryžiaus]] grafo ir frankų kunigaikščio [[Hugas Didysis|Hugo Didžiojo]] sūnus [[Hugas I Kapetas]], po paskutinio [[Karolingai|Karolingų]] karaliaus [[Liudvikas V Tingusis|Liudviko V]] mirties frankų didikų ir dvasininkų 987  m. išrinktas Prancūzijos karaliumi.
 
Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių [[Il de Fransas]]. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo [[996]]  m. karalius [[Robertas II Pamaldusis]]). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki [[XII a.|XII amžiaus]].
 
Žymiausi Kapetingai  – [[Pilypas II Augustas]], [[Liudvikas IX Šventasis]] ir [[Pilypas IV Garbingasis]]. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius [[feodas|feodus]]. Po Karolio IV mirties ([[1328]]  m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka  – [[Valua dinastija]], kuri valdė iki [[1589]]  m.<ref>{{VLE|IX|351||Kapetingai}}</ref>
Giminės domenas buvo regionas aplink Paryžių [[Il de Fransas]]. Gindami paveldimumo, karaliaus žemių nedalomumo principus, Kapetingai sustiprino Prancūzijos karaliaus valdžią. Tapęs karaliumi Hugas I Kapetas greitai karūnavo sūnų Robertą (nuo [[996]] m. karalius [[Robertas II Pamaldusis]]). Tėvo ir vyriausiojo sūnaus bendro valdymo tradicija išsilaikė iki [[XII a.|XII amžiaus]].
 
Žymiausi Kapetingai – [[Pilypas II Augustas]], [[Liudvikas IX Šventasis]] ir [[Pilypas IV Garbingasis]]. Kapetingai tiesiogiai valdė beveik visą Prancūziją, nuolat prisijungdami didesnius ar mažesnius [[feodas|feodus]]. Po Karolio IV mirties ([[1328]] m.) nelikus vyriškosios giminės įpėdinio iš Kapetingų sostą perėmė šalutinė Kapetingų šaka – [[Valua dinastija]], kuri valdė iki [[1589]] m.<ref>{{VLE|IX|351||Kapetingai}}</ref>
== Atšakos ==
Pagrindinė Kapetingų linija buvo Prancūzijos karalių dinastija. Egzistavo ir keletas kitų atšakų:
* [[Burgundijos Kapetingai]]  – dinastija, kilusi iš Roberto II sūnaus [[Robertas Senasis|Roberto Senojo]]. 1011–1361  m. ši atšaka valdė [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštystę]];
* [[Burbonai]]  – dinastija, kilusi iš [[Liudvikas IX|Liudviko IX]] sūnaus [[Robertas, Klermonto grafas|Roberto]]. 1272–1527  m. ši atšaka valdė [[Burbonės kunigaikštystė|Burbonės kunigaikštystę]] ir vėliau paveldėjo Prancūzijos sostą;
* [[Valua]]  – dinastija, kilusi iš [[Pilypas III Narsusis|Pilypo III Narsiojo]] sūnaus Karolio. 1285–1328  m. ši atšaka valdė [[Valua grafystė|Valua grafystę]] ir vėliau paveldėjo Prancūzijos sostą.
 
== Kapetingai (Prancūzijos karaliai) ==
eilutė 57 ⟶ 59:
== Literatūra ==
* André Alba, l’âge classique, Hachette, 1959
* Rials Stéphane.- Le miracle capétien.- Paris: Librairie Académique Perrin (coll. "Passé„Passé simple"simple“), 1987.
 
{{start box}}