14:17, 17 gruodžio 2011 versija taisyti 84.32.227.248 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:23, 17 gruodžio 2011 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 496 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: \| Vikiteka = Danube }} '''Dunojus''' (~~sen. graikų kalba ''~~{{grc\|Ἴστρος\|Istros''}}; {{de\|Donau}}; {{hu\|Duna}}; [[bulgarų kalba\|bulg.]], {{sr\|Дунав}}; {{sk\|Dunaj}}; {{ro\|Dunăre}}), – upė [[Europa\|Europoje]]., ~~Antroji~~antroji pagal ilgį po [[Volga\|Volgos]]. Ilgis 2850~~ ~~ km, baseino plotas 817 000~~ ~~ km². ▼ ▲'''Dunojus''' (sen. graikų kalba ''Istros''; {{de\|Donau}}; {{hu\|Duna}}; [[bulgarų kalba\|bulg.]], {{sr\|Дунав}}; {{sk\|Dunaj}}; {{ro\|Dunăre}}), upė [[Europa\|Europoje]]. Antroji pagal ilgį po [[Volga\|Volgos]]. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km². Prasideda Vokietijoje, [[Švarcvaldas\|Švarcvaldo]] rajono šlaituose iš susiliejusių Bregės ir Brigacho upelių, įteka į [[Juodoji jūra\|Juodąją jūrą]]. Į baseino teritoriją įeina [[Vokietija]], [[Austrija]], [[Slovakija]], [[Vengrija]], [[Serbija]], [[Bulgarija]], [[Rumunija]], maža dalis [[Ukraina\|Ukrainos]], [[Šveicarija\|Šveicarijos]], [[Lenkija\|Lenkijos]]. Upės aukštupys (iki [[Viena\|Vienos]], ~920 km) teka per Švarcvaldą ir Bavarijos plynaukštę. Slėnys siauri, gilūs, krantai aukšti, statūs. Vagos plotis iki [[Ulmas\|Ulmo]] miesto 20–100 m, žemiau – 100–350 m. Srovės greitis 1–2,8 m/s. Nuo [[Viena\|Vienos]] iki Geležinių Vartų tarpeklio (~970 km) upė teka [[Dunojaus vidurupio lyguma]]. Slėnys platūs (5–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi, srovės greitis 0,3–1,1 m/s. Vietomis kerta pavienius kalnagūbrius ir sudaro siaurus (0,6–1,5 km), bet gilius (15–70 m) pralaužtinius slėnius (Vengrijos Vartus, Višegrado tarpeklį, Geležinius Vartus). Srovės greitis padidėja iki 2,2–4,7 m/s. eilutė 24 ⟶ 23: Nuo Geležinių Vartų tarpeklio iki žiočių (~960 km) upė teka Dunojaus žemupio lyguma. Slėnys platūs (7–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi, vietomis dirbtinai ištiesinta. Srovės greitis 0,5–1 m/s. Įtekėdamas į jūrą, Dunojus sudaro didžiulę [[Dunojaus delta\|deltą]], 3500~~ ~~ km², kurioje dalosi į 3 pagrindines šakas: [[Kilijos protaka\|Kilijos]], [[Sulinos protaka\|Sulinos]] ir [[Šv. Jurgio protaka\|Šv. Jurgio]]. Dunojus turi apie 300 intakų. Iš jų didžiausi: * dešinieji – [[Ileris]], [[Lechas (upė)\|Lechas]], [[Izaras]], [[Inas]], [[Drava]], [[Sava]], [[Didžioji Morava]]; * kairieji – [[Tisa]], [[Oltas]], [[Siretas]], [[Prutas]], [[Morava (upė)\|Morava]]. Aukštupiui didelę įtaką turi dešinieji (alpiniai) intakai, kurie lemia aukščiausią vandens lygį vasarą ir žemiausią lygį žiemą. Vidurupiui ir žemupiui būdingi pavasario ir vasaros potvyniai. Kai kalnų sniego tirpimas sutampa su lietumis ir didesniųjų intakų potvyniai sutampa, upės vandens lygis smarkiai pakyla, ir ji užlieja pakrančių lygumas. Vasaros antroje pusėje vandens lygis krinta. Spalio–lapkričio mėn. po lietaus prasideda rudens poplūdžiai. Žemiausias vandens lygis būna žiemą. Užšąla tik labai šaltomis žiemomis, 1,5 mėnesio laikotarpiui. Prie Dunojaus yra įsikūrusios net keturių šalių sostinės: [[Viena]] (Austrija), [[Bratislava]] (Slovakija), [[Budapeštas]] (Vengrija) ir [[Belgradas]] (Serbija). Prie upės įsikūrę taip pat šie svarbūs miestai: [[Regensburgas]] (Vokietija), [[Lincas~~]], [[Viena~~]] (Austrija~~), [[Bratislava]] (Slovakija), [[Budapeštas]] (Vengrija~~), [[Novi Sadas~~]], [[Belgradas~~]] (Serbija), [[Rusė]] (Bulgarija), [[Breila]], [[Galacis]] (Rumunija). == Taip pat skaitykite ==

Dunojus: Skirtumas tarp puslapio versijų