Frydrichas II (Prūsija): Skirtumas tarp puslapio versijų

6 314 baitų pašalinta ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 78.60.251.215 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (WikitanvirBot keitimas))
Žyma: Žyma: Trynimas
Frydrichas parašė politinių ir istorinių traktatų. Buvo meno mecenatas, grojo fleita, rašė muzikinius kūrinius. Sukūrė 121 sonatą ir keturias simfonijas, operų arijų, pasaulietinių kantatų, tris karinius maršus ir kitų kūrinių.
 
== Užsienio politika ==
[[1740]] m. [[spalio 20]] d. mirus imperatoriui Karoliui VI, Frydrichas II iš pradžių parėmė vadinamąją ''Pragmatinę sankciją'', garantavusią [[Austrija|Austrijos]] sosto paveldėjimą [[Marija Terezė|Marijai Terezei]], bet iškart pareiškė pretenziją į [[Silezija|Sileziją]] – vieną iš ekonomiškai stipriausių provincijų, kurios [[tekstilė]]s ir [[metalurgija|metalurgijos]] gaminiai duodavo apie 21 % [[Habsburgai|Habsburgų]] pajamų. Tai reiškė konflikto su Habsburgais provokavimą ir sąmoningą prohabsburgiškos Hohenzollernų orientacijos, kuri įsivyravo dar didžiojo kurfiursto [[Frydrichas Vilhelmas|Frydricho Vilhelmo]] laikais, nutraukimą. Pozicionuodamas savo nepriklausomumą nuo imperatoriaus, Frydrichas II pirmasis ([[1772]] m.) pasivadino ne „karaliumi Prūsijoje“ ({{De|König in Preußen}}), bet „Prūsijos karaliumi“ ({{De|König von Preußen}}).
 
Dviejų Silezijos karų metu [[1740]]–[[1742]] m. ir [[1744]]–[[1745]] m. Frydrichas II privertė Mariją Terezę visam laikui atsisakyti šios teritorijos. Frydrichas II rengėsi dėl to galėjusiems kilti Prūsijos ir Austrijos nesutarimams toliau stiprindamas Prūsijos armiją. [[1756]] m. [[sausio 16]] d. su Didžiosios Britanijos karaliumi Jurgiu II sudaryta Vestminsterio konvencija [[Britanija]], mainais į Frydricho II suteiktas saugumo garantijas [[Hanoveris|Hanoveriui]], pareiškė nefinansuosianti austrų pretenzijų į Sileziją. Ši konvencija [[1756]]–[[1757]] m. paskatino Mariją Terezę sudaryti sąjungą su [[Prancūzija]] ir [[Rusija]]. Matydamas prieš jį nukreiptą koaliciją, Frydrichas II [[1756]] m. [[rugpjūčio 29]] d. pirmasis pradėjo vadinamąjį [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karą]] peržengdamas [[Saksonija|Saksonijos]] sieną. Istoriografijoje paplitusi išvada, kad dėl bendro Austrijos, Rusijos, Prancūzijos ir [[Švedija|Švedijos]] puolimo, Frydrichas II šį karą turėjo pralaimėti. Tačiau įvykius pakreipė [[Jelizaveta|Jelizavetos]] mirtis Rusijoje ([[1762]] m. [[sausio 5]] d.) ir aistraus Frydricho garbintojo [[Petras III|Petro III]] įžengimas į Rusijos sostą. Petras III iškart pasiūlė paliaubas, rytuose palikdamas karo išsekintus austrus vienus. Sankt Peterburgo sutartimi [[1762]] m. [[balandžio 24]] d. Rusija sudarė taiką ir grąžino visus užkariavimus. Švedijai neliko nieko kito, kaip tik Hamburgo sutartimi [[1762]] m. [[gegužės 22]] d. nedelsiant sudaryti taiką ''status quo ante bellum'' sąlygomis. Taika tarp Prūsijos, Austrijos ir Saksonijos buvo sudaryta Hubertusburgo sutartimi ([[1763]] m. [[vasario 15]] d.). Jokių teritorinių pokyčių ši sutartis neįtakojo, nes patvirtino anksčiau sudarytas Vroclavo, Berlyno ir Drezdeno sutartis, kurios visos Sileziją patvirtino Prūsijai.
 
Kartu su Rusija Frydrichas II kišosi į [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] vidaus gyvenimą. [[1764]] m. [[balandžio 11]] d. sutartimi [[Jekaterina II]] ir Frydrichas II sutarė jos atžvilgiu vykdyti suderintą politiką, o į sostą kelti [[Stanislovas Augustas|Stanislovą Poniatovskį]]. Tačiau Lenkijos-Lietuvos valstybėje prasidėjusios reformos, o ypač generalinių muitų įvedimas labai skaudžiai atsiliepė Prūsijai, nes visos prekės, gabentos iš [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] į [[Pomeranija|Pamarį]] per Lenkiją, buvo apmokestinamos. Tai vertė Frydrichą II peržiūrėti politiką ir imtis veiksmų realizuoti dar [[1752]] m. surašytame testamente svarstytą Karališkųjų Prūsų, skyrusių vakarų Pomeraniją nuo Rytų Prūsijos, prisijungimą. [[1767]] kartu su Rusija, Prūsija organizavo Abiejų Tautų respublikoje tris konservatyvių bajorų konfederacijas. Pasinaudodamas Rusijos konfliktu su Austrija ir Turkija, Frydrichas II [[1772]] m. pasiūlė pirmąjį [[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Abiejų Tautų respublikos padalijimą]]. Jo metu Prūsija, nors atsiplėšė mažiausiai (Pomeraniją (be [[Gdanskas|Gdansko]]), Vakarų Prūsiją bei Varmiją (be [[Torunė]]s ir [[Marienburgas|Malborko]])), tačiau tai ją sustiprino bene labiausiai. Ji ne tik realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su [[Rytų Prūsija]], bet, gavusi [[Vysla|Vyslos]] žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa.
 
== Frydricho II apšviestasis absoliutizmas ==
Humanistinių pažiūrų Frydrichas II buvo labai suinteresuotas kultūros ir mokslo plėtojimu. Keletą mėnesių prieš užimdamas sostą jis buvo anonimiškai išleidęs knygą „Antimachiavel, ou Examen du Prince de Machiavel“, kurioje, oponuodamas Macchiavelliui, pareiškė pretenziją, koks turėtų būti valdovas (filosofas). Jis išjuokė tradicinę monarchų prabangą bei rūmų gyvenimą ir elgėsi kaip valstybės „pirmasis tarnas“, pats būdamas ir pirmuoju Prūsijos ministru. Po Septynerių metų karo jis ėmė atstatinėti nuniokotą ūkį, skatinti šalies ekonominę raidą. Sausinamuose [[Oderis|Oderio]], [[Varta|Vartos]], [[Neisė]]s pelkynuose buvo kuriami nauji kolonistai, tiesiami kanalai, modernizuojamas žemės ūkis. [[Junkeriai]] didino savo žemes valstiečių žemių sąskaita, todėl mažėjo valstiečių ūkių, kaip mokesčius mokančių vienetų, skaičius. Siekdamas tai sustabdyti, [[1749]] ir [[1764]] m. Frydrichas II išleido įsakus, draudusius valstiečių nuvarymą nuo žemės. Pasipriešinus junkeriams, nebuvo įgyvendintas [[1763]] m. įsakas dėl baudžiavos panaikinimo [[Pomeranija|Pomeranijoje]]. Tik valstybiniai valstiečiai [[1777]] m. gavo paveldėjimo į savo sklypus teises. Su prancūzų ekspertų pagalba Frydrichas II pertvarkė netiesioginių mokesčių sistemą, taip padidindamas valstybės pajamas. Frydricho II laikais Prūsijoje buvo sukurta moderni, įstatymus ir etiką gerbusi, biurokratija. Per Samuelio von Cocceji pradėtas teisines reformas buvo uždrausti kankinimai, karaliaus kišimasis į bylas, tarnybų pirkimas. Buvo nustatyta lygybė prieš įstatymus ir teismo nuosprendžių nepriklausomumas, sukurta vientisa teisinių instancijų, įkalinimo, baudžiamosios ir procesinės tvarkos sistema. Frydrichas II taip pat vykdė dideles armijos, švietimo reformas, rėmė mokslą ir meną, propagavo visų pavaldinių pažiūrų ir religinę laisvę.
 
{{start box}}
Anoniminis naudotojas