3 832
pakeitimai
No edit summary |
(truputi papildyta apie formavimasi) |
||
== Formavimasis ==
Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei [[žvaigždė]]s masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta [[Neutroninė žvaigždė|neutronine žvaigžde]]. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo [[Judesio kiekio momentas|kampinį sukimosi momentą]]. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį.
== Magnetinis laukas ==
Magnetaro [[Magnetinis laukas|magnetinio lauko]] energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai veikia pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus [[Elektromagnetinė banga|elektromagnetinis spinduliavimas]].
Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra [[Kūno deformacija|deformuota]]. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su [[Žemės drebėjimas|Žemės drebėjimu]]. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 10<sup>39</sup> [[Džaulis|J]] eilės energiją. Tuo metu emituojami [[Rentgeno spinduliai |rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] spinduliai pagal intensyvumą palyginami su [[
Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių [[Emisija|emisija]]. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad [[Paukščių Takas|mūsų galaktikoje]] yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.
|
pakeitimai