Galvų medžiotojai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pl:Łowcy głów (antropologia)
Eilutė 1:
'''Galvų medžiotojai''' - – žmonės, praktikuojantys [[ritualas|ritualinį]] užmuštų savo aukų [[galva|galvų]] nukirtimą ir kolekcionavimą. Ši praktika ikikolonizaciniu laikotarpiu buvo paplitusi tarp [[džiunglės]]e gyvenančių pirmykščių [[gentis|genčių]] ([[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]], [[Amazonija|Amazonijoje]], [[Melanezija|Melanezijoje]], [[Kinija (regionas)|Kinijoje]], [[Nigerija|Nigerijoje]], [[Hindukušas|Hindukuše]]), taip pat senųjų Europos [[keltai|keltų]] ir [[skitai|skitų]] genčių.
 
Galvų medžiojimas visų pirma atlieka ritualinę funkciją, struktūrizuoja ir sutvirtina hierarchinius santykius tarp genčių ir individų. Teigiama, kad galvų medžiotojai tikėję, jog žmogaus galvoje slypi jo [[siela]], todėl ją nukirtus ir pasiėmus su savimi galima tas sielos galias perimti. Kitos galvų medžioklės priežastys gali būti ritualinis nužudymas, galvų naudojimas [[šamanizmas|šamanistiniams]] tikslams, religiniams ritualams, kaip prestižo, narsos simbolis, karo trofėjus, [[kanibalizmas|kanibalistiniams]] tikslams.
Eilutė 11:
[[Amazonija|Amazonijoje]] taip pat gyvena genčių, kurios medžioja galvas. Iš jų garsiausi [[šuarai]], kurie nukirstas galvas džiovindavo. Dabar jie turistams pardavinėja tokių galvų replikas.
 
Naujosios Zelandijos [[maoriai]] iš nukirstų galvų gamindavo mokomokai - – galvas išvalydavo, virdavo, džiovindavo ir vėliau naudodavo ceremonijose.
 
Kinijoje Pavasario ir Rudens laikotarpiu bei Kariaujančių šalių laikotarpiu [[činai|činų]] kariai praktikavo galvų medžiojimą. Kadangi jiems už tarnybą nebuvo mokama, surinktos priešų galvos būdavo kaip atlygis. Činai šias galvas nešdavosi į mūšį, taip įbaugindami priešus.