Stemplės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lamata (aptarimas | indėlis)
pataisyta
Eilutė 1:
{{ltgyv
'''Stemplės''' – gyvenvietė [[Šilutės rajonas|Šilutės rj.]], [[Švėkšnos seniūnija|Švėkšnos seniūnijoje]], 12 km į rytus nuo [[Švėkšna|Švėkšnos]], prie kelio į [[Kvėdarna|Kvėdarną]]. 130 gyv. (2005). Pietrytiniu pakraščiu teka [[Ašva]] ([[Veiviržas|Veiviržo]] intakas). Prieina Stemplių ir Jurkaičių miškai. Šalia kaimo – Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha) .
| pavad = Stemplės
| foto =
| herb =
| žeml =
| koor =
| mst =
| sav = [[Šilutės rajonas]]
| sen = [[Švėkšnos seniūnija]]
| gyv = 130 (2005)
| kirč =
|}}
 
'''Stemplės''' – gyvenvietė [[Šilutės rajonas|Šilutės rj.]], [[Švėkšnos seniūnija|Švėkšnos seniūnijoje]]kaimas, 12 km į rytus nuo [[Švėkšna|Švėkšnos]], prie kelio į Švėkšna-[[Kvėdarna|Kvėdarną]].; 130 gyv. (2005). Pietrytiniupietrytiniu pakraščiu teka [[Ašva]] ([[Veiviržas|Veiviržo]] intakas).; Prieina rytų prieina Stemplių irkraštovaizdžio Jurkaičiųdraustinis miškai.(579 Šaliaha), kaimo pietų - Stemplių, kraštovaizdžio draustinisšiaurės (579 ha)Žąsyčių miškai.
Stemplėse yra 1943 m. pastatyta katalikų [[Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnyčia]], kapinės, pradinė mokykla (nuo 1919), biblioteka (nuo 1945), medicinos punktas, girininkija, parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos (dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836 gyveno ir 1848 mirė poetas, istorikas [[Simonas Stanevičius]]), 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis (1875) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras).
 
Stemplėse yra [[1943]] m. pastatyta katalikų [[Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia|Šv. Aloyzo bažnyčia]], veikiančios katalikų kapinės, pradinė mokykla (nuo [[1919]] m.), biblioteka (nuo [[1945]] m.), medicinos punktas, girininkija, parduotuvė. Kultūros paminklai: 1 istorijos (dvaro svirnas ir gyv. namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo [[1836 gyveno ir ]]-[[1848]] mirėm. gyveno poetas, istorikas [[Simonas Stanevičius]]), 1 archeologijos (Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais), 2 dailės (koplytstulpis ([[1875]] m.) ir koplytėlė), stogastulpis Nepriklausomybės signataro K. Šaulio gimtinėje (V. Stumbras).
 
==Istorija==
 
[[1695]] m. Stemplių kaime gyveno 18 šeimų. Kaimas iki [[1820]] m. priklausė Švėkšnos dvarui. 1820 m., Jurgio Platerio sūnams pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Plateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Nuo XIX a. antros pusės iki [[1950]] m. StempliaiStemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). [[1950 ]] [[1960]] m. - Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras.
 
[[1863]] m. [[gegužės 11—1211]]—[[gegužės 12|12]] dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. [[1881]] m., kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Plateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai. [[1864]]-[[1904]] m. pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. [[1905]] m. [[Rusija|Rusijoje]] vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas . Nepriklausomybės metais Stemplių dvaro centras priklausė Jadvygai Čeckienei, iš kurios vėliau prelatas K. Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Alminauskiui. Pagal žemės reformos įstatymą išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė. Sovietmečiu pagrindiniame dvaro pastate buvo mokykla: [[1949]][[1961]] m. septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, toliau pradinė, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą; dirba dvi mokytojos ([[2005]]). Iki nepriklausomybės daugelis Stemplių gyventojų dirbo „Švėkšnos“ tarybiniame ūkyje bei Stemplių girininkijoje.
 
{{demography 6col|600px|1923 m.|1959 m.|1970 m.|1979 m.|1987 m.|1997 m.|312|140|117|112|86|116}}
1923 dvare buvo 82, kaime — 240 (36 ūkiai), 1959 kaime 140, 1970 — 117, 1979 — 112, 1987 – 86, 1997 – 116 (43 ūkiai) gyv.
 
==Žymūs žmonės==
 
Stemplėse gimė:
Stemplėse gimė, teisininkas [[Domas Balandis]], mokytoja, poetė [[Birutė Toleikytė–Lengvenienė]], teisininkas [[Pranas Stanelis]], prelatas, Nepriklausomybės akto signataras [[Kazimieras Steponas Šaulys]], gydytojas [[Vaclovas Šaulys]] ir kt.
* [[Domas Balandis]], teisininkas,
* [[Birutė Teresė Lengvenienė|Birutė Toleikytė–Lengvenienė]], mokytoja, poetė,
* [[Pranas Stanelis]], teisininkas,
* [[Kazimieras Steponas Šaulys]], prelatas, Nepriklausomybės akto signataras,
* [[Vaclovas Šaulys]], gydytojas
ir kt.
 
==Nuorodos==