Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

968 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S
'''Blužnis''' ({{la|lien, s. splen}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų dalis. Pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos vidaus organas, susijęs su kraujo gamyba organizme (pašalina iš kraujo svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles, gamina antikūnus). Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g (suaugusio vyro blužnis vidutiniškai sveria 192 g, o suaugusios moters - 153 g); jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija - minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp [[skrandis|skrandžio]] ir [[diafragma|diafragmos]], už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu.[[Vaizdas:Gray1226.png‎|thumb|right|300px|Blužnies vieta žmogaus kūne]]
 
==== Blužnies sandara ir funkcijos ====
| Raudonoji pulpa
|style="border-bottom:3px solid grey;" | Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir svetimkūnius.
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Sudaryta iš tinklinio jungiamojo audinio, turinčiųturinčio veninių ančių ir kraujo forminių elementų.
|-
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Baltoji pulpa
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Aktyvus imunitetinisimuninis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją.
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Sudaryta iš limfoidinių ląstelių, išsidėsčiusių apie centrinę arteriją.
|-
 
Pašalinus blužnį:
* Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir, baltųjų kraujo ląstelių, pažeistų eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių);
* Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio (kraujo užkrėtimo) rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).
 
==== Sutrikimai ir ligos ====
* Splenomegaliją ({{la|splenomegalia}}) – blužnies padidėjimą - sukelia daugybė veiksnių (infekcijos, leukemija, autoimuninės ligos, kraujo ligos, kepenų cirozė, helmintozės). VienaTaip pat viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamasis ''hiperplenizmashipersplenizmas''). DažniausiaiPadidėjusi šisblužnis sutrikimassukelia yraskausmus lydimaspilvo rimtųviršuje kraujokairėje problemų:ir vėžiniųgreitą susirgimų,sotumo dažniausiaijausmą (kraujo) leukemijųvalgant, nes būtentpadidėjusi tadablužnis spaudžia skrandį. Pirmiausia gydoma pagrindinė liga (blužnies funkcijospadidėjimo priežastis), jei rezultato negaunama - yrablužnis anormaliosšalinama.
* Blužnies abscesas (pūlinys) - esant silpnam organizmo atsparumui, sergant infekcinėmis ligomis, bakterijos (stafilokokai, streptokokai) gali patekti į blužnį - pradeda formuotis abscesas. Svarbiausi simptomai: ilgai nekrintanti temperatūra ir skausmai pilvo viršuje, kairėje pusėje ar pašonėje (kartais gali plisti į kairįjį petį).
Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz., cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.
* Blužnies infarktas - žmonėms, sergantiems leukemija ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis, yra didesnė rizika išsivystyti blužnies infarktui. Jo metu žūva didelė dalis blužnies ląstelių, todėl jaučiamas skausmas. Būdingi simptomai: staiga prasidėjęs ir vis stiprėjantis, duriantis skausmas pilvo viršuje kairėje, kuris plinta į kairįjį petį ir sustiprėja giliai kvėpuojant.
[[Vaizdas:Illu_lymphatic_system.jpg‎|thumb|right|300px|Blužnis - limfinės sistemos organas]]
 
8

pakeitimai