Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Blužnis''' ({{la|lien, s. splen}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų, pailgosdalis. Pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos vidaus organas, susijęs su kraujo gamyba organizme. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g (suaugusio vyro blužnis vidutiniškai sveria 192 g, o suaugusios moters - 153 g); jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija - minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp [[skrandis|skrandžio]] ir [[diafragma|diafragmos]], už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu.[[Vaizdas:Gray1226.png‎|thumb|right|300px|Blužnies vieta žmogaus kūne]]

Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys vadinamas ''baltąja pulpa'' (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių (daugiausia eritrocitų) gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis vadinama ''raudonąja pulpa''.

| Posterior border ||align=center| ''Margo posterior'' ||align=center| GalinisUžpakalinis kraštas

|style="border-bottom:3px solid grey;" | Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir kitus svetimkūnius.

| style="border-bottom:3px solid grey;" | Sudaryta iš tinklinio jungiamojo audinio, turinčių veninių ančių ir kraujo forminių elementų.

| style="border-bottom:3px solid grey;" | Sudaryta iš limfoidinių ląstelių, išsidėsčiusių apie centrinę arteriją.