Hačepsuta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
[[1479 m. pr. m. e.]] mirus Tutmoziui II, Egipto valdovu tapo mažametis [[Tutmozis III]]. [[Regentas|Regente]] buvo paskirta Hačepsuta. Abu jie valdė iki [[1473 m. pr. m. e.]], o po to Hačepsuta pasiskelbė faraone. Jos pasistatytoje šventykloje [[bareljefas]] vaizdavo jos, kaip dievo [[Amonas|Amono]] dukros, stebuklingą gimimą. Hačepsuta rengėsi kaip vyras, dėvėjo vyrišką galvos apdangalą, nešiojo dirbtinę [[barzda|barzdą]]. Ji net praleido moteriškąjį vardą žyminčią galūnę “ – t” ir savo vardą rašė „Hatčepsu“. Hačepsuta iš istorijos dingo [[1458 m. pr. m. e.]], kai, siekdamas atgauti sostą, sukilo Tutmozis III. Jos likimas neaiškus, kūnas nebuvo rastas. Tutmozis III keršydamas niokojo Hačepsutos pastatytas [[šventykla]]s ir [[skulptūra]]s.{{faktas}}
Jai valdant Egiptas suklestėjo. Buvo vengiama [[karas|karų]], todėl vyko intensyvios [[statyba|statybos]]. Ji pastatė daugiau nei kuris kitas naujosios karalystės [[faraonas]] – tarp jų [[Tėbai (Egiptas)|Tėbuose]] monumentai [[Karnako šventykla|Karnako šventykloje]], laidotuvių šventyklos kompleksas [[Deir al Bahri]] slėnyje. Djeser-Djeseru ir kiti Deir al Bahri komplekso pastatai yra laikomi vienais įspūdingiausių senojo pasaulio statiniais.
Karnako šventykloje buvo pastatyti du [[obeliskas|obeliskai]]. Iš jų išliko 29,6 m aukščio ir 320 tonų sveriantis obeliskas, už kurį aukštesnis tėra tik Laterano obeliskas [[Roma|Romoje]] (30,7 m). Užrašas ant obelisko paaiškina, kodėl jis buvo pastatytas: „''nes norėjau padaryti dovaną savo tėvui Amonui''.“
| |||