Kadruotės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gliuseppe Cristiano įvardija kadruotes kaip pre-režisūrą (ang. pre-direction), kur kadruotės leidžia patikrinti scenų tęstinumą<ref>Guiseppe Cristiano (2007) The storyboard Design Courese, p. 6, Thames & Hudson: London</ref>. Taigi, sekant šia mintimi reikėtų pradėti nuo to, kad šios pre-vizualizacijos pirminis tikslas yra parodyti pasakojimą režisieriui ir jo komandai kaip scenarijus atrodys veiksmo formoje<ref>Richard Taylor (2003) The encyclopedia of animation techniques, p. 16, Chartwell Books: London, INC. </ref> filme, animacijoje, reklamoje ir pan), taip šalinant komunikacinius trukdžius tarp režisieriaus ir kūrybinės komandos, bei padeda planuoti biudžeto išlaidas [[prodiuseris|prodiuseriui]] - asmeniui kuris moka už kūrinio sukūrimą. Kino projekte vienu metu filmavimo aikštelėje gali dirbti virš šimto žmonių, animacijos projekte virš trijų šimtų, todėl pradėti filmavimo ar (ypatingai) animavimo darbus nesuplanavus visko iš anksto reiškia šimtam brangiai apmokamų specialistų mokėti už nieko neveikimą. Galiausiai kadruočių paišymas leidžia parodyti skirtingiems departamentams ir specialistams kiek galima artimesnį norimo produkto rezultatą, taip sustyguojant komandos darbą (sukuriant efektyvesni resursų valdymą dėka aiškesnės komunikacijos). Dar vienas kadruočių tikslas yra surasti geriausia pasakojimo vizualų pavidalą ir išvengti perfilmavimo vėliau.

Kita grupė, kuriems dažnai rodoma kadruočių prezentacija yra investuotojai (nors jiems dažniausiai pristatomas animatikas - storyboard presentacija video ir audio formatu). Tokiu būdu jiekliento atstovaujama grupė gali susipažinti su produkto koncepciniu variantu ir objektyviau apsispręsti ar tai verta jų investicijų. Reikia pabrėžti, kad investuotojams dažnai pateikiamos kitokios kadruotės, jos praktiškai visada būna spalvotos ir dailios, kadangi norima parduoti režisieriaus ir prodiuserio vizija, tuo tarpu filmavimui kadruotės paišomoskuriamos beveik visada juodai baltos ir tik norint parodyti kompozicija ir objektų išdėstymą kadre (ang. ''blocking'').

Dėl savo pobūdžio kadruočių paišymas gali būti labai ilgas ir varginantis procesas. Šiandieninė jos forma, kaip kad paminėta ankščiau, atėjo iš Walt Disney studijos 1930-jų pradžioje. [[Diane Disney Miller]] parašytoje biografijoje apie savo tėvą, knygoje ''The Story of Walt Disney'' <ref>Henry Holt,''The Story of Walt Disney'' 1956)</ref>, nurodo, jog pirmoji išbaigta storyboard prezentacija buvo sukurta 1993 metų Disnėjaus trumpojoje aniamcijojeanimacijoje (šis žanras dar vadinamoje [[Trumpieji filmai|Short]]) ''[[Three Little Pigs]]''. Remiantis John Canemaker knyga ''Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards'' <ref>John Canemaker, (1999), ''Paper Dreams: The Art and Artists of Disney Storyboards'', Hyperion Press</ref> pati pirmoji storyboard prezentacijų forma buvo sukurta 1920-jų pradžioje. Tuo metu animatoriai nusipaišydavo "pasakojimo eskizus" ir sudėliodavo komiksų forma primenančia seka, taip norėdami patikrinti trumpųjų animacijų konceptualias iliustracijas. ''[[Plane Crazy]]'' ir ''[[Steamboat Willie]]'' - animacijos, kuriuose buvo sėkmingai panaudoti "pasakojimo eskizai".

KaiDauguma kurie režisieriairežisierių (Joel ir Ethan Coen) naudoja storyboard prezentacijas ieškodami investuotojų (angliškai ''pitch to funders''), taip norėdami parodyti į kokį produktą potencialūs investuotojai investuos. Jų teigimu, taip jiems pasiseka greičiau surinkti reikiamą finansavimą kino projektui.

PopuliariVisuomenėje populiari, tačiau klaidinga koncepcija, kad teartuose storyboad yra nenaudojami. Storyboard yra pastoviai naudojami režisierių ir scenaristų norint aptarti scenos išdėstymą. Didysis rusų teatro kūrėjas [[Constantin Stanislavski]] išvystė storyboard principus savo kūrinių detaliuose produkcijos planavimo nurodymuose [[Maskvos Meno Teatre]] (kaip, kad [[Anton Chekhov]] ''Žuvėdra'' 1898 metais).