Kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Dalis teksto perkelta į Omejadų kalifatas
Eilutė 1:
'''Arabų Kalifatas''' arba '''Kalifatas''' – [[Teokratija|teokratinė]] arabų [[valstybė]] susikūrusi VII amžiuje Arabijos pusiasalyje, kurios idėja išlaikyta iki XX a. Valstybės aukščiausia valdžia priklausė [[kalifas|kalifui]]. KalifatoBe gyventojaipagrindinės buvo prekybos tarpininkai tarpkalifų Europoslinijos, Afrikosbeveik irbe Azijos.pertrūkių Gyventojųvaldžiusios daugumą632-1923 sudarė [[musulmonai]]m. Arabai kontroliavo prekybos kelius [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], Viduržemiobuvo jūroskeletas pakrantėjekitų irkalifų [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]]linijų.
[[Vaizdas:Age of Caliphs (Lithuanian).png|450px|thumb|Kalifato teritorija 622-750 m.]]
'''Arabų Kalifatas''' arba '''Kalifatas''' – [[Teokratija|teokratinė]] arabų [[valstybė]] susikūrusi VII amžiuje Arabijos pusiasalyje, kurios idėja išlaikyta iki XX a. Valstybės aukščiausia valdžia priklausė [[kalifas|kalifui]]. Kalifato gyventojai buvo prekybos tarpininkai tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Gyventojų daugumą sudarė [[musulmonai]]. Arabai kontroliavo prekybos kelius [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], Viduržemio jūros pakrantėje ir [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]].
 
== KalifatoPagrindinė susikūrimaskalifų linija ==
Kalifatas dažniausiai siejamas su pagrindine kalifų linija, kuri buvo įkurta po [[Mahometas|Mahometo]] mirties 632 m., ir beveik be pertrūkių išlaikyta iki 1923 m. Per šį ilgą laikotarpį kalifo titulas buvo pripažįstamas penkioms skirtingoms dinastijoms: [[Rašidunai|Rašidunams]], [[Omejadai|Omejadams]], [[Abasidai|Bagdado Abasidams]], [[Abasidai (Kairas)|Kairo Abasidams]] ir [[Osmanų dinastija|Osmanams]]. Per tą laiką tiek Kalifato teritorija, tiek kalifo statusas daug kartų keitėsi. Tam tikrais laikotarpiais kalifai turėdavo dvasinę ir pasaulietinę valdžią milžinoškose imperijose, o atskirais laikais jie buvo tiesiog nominalūs dvasiniai lyderiai.
===Rašidunai (632-661)===
[[Vaizdas:Age of Caliphs (Lithuanian).png|450px350px|thumb|Kalifato teritorija 622-750 m.]]
Aukščiausia[[Rašidunai]] buvo pirmieji keturi ("tikrieji") kalifai, valdę iš karto po Mahometo mirties, ir artimai susiję su Mahometu. Jų valdymo metu kalifato teritorija išsiplėtė milžiniškose teritorijose nuo dabartinės Libijos vakaruose iki Irano rytuose. Tuo metu aukščiausia valdžia arabų valstybėje priklausė kalifui., Jokurio galios neribojo joks valstybės organas, jam priklausė beveik visa kalifato žemė. Kalifas turėjo tiek politinę, tiek karinę, tiek religinę valdžią. Iš tiesų jis buvo imperatorius ir popiežius viename asmenyje. Arabų kalifatą galima vadinti karine teokratine despotija. Kalifatas buvo imperinė valstybė, jo užkariauti kraštai virsdavo paprastomis beteisėmis provincijomis. Joms valdyti kalifas skirdavo savo vietininkus – ''[[emyras|emyrus'']], kurie rėmėsi arabų karine jėga. Arabų kalba kalifate VIII a. pasidarė valstybinė. Buvo įvestas bendras viso kalifato piniginis vienetas – auksinė moneta denaras.
===Omejadai (661-750)===
[[Omejadai]] buvo nauja dinastija, kilusi iš trečiojo kalifo Utmano. Jų valdymo metu kalifato teritorija išsiplėtė labiausiai ir apėmė žemes nuo Ispanijos vakaruose iki Pakistano rytuose. Užkariautų šalių ir tautų kultūros laimėjimų arabai nesunaikino. Jų pagrindu jie sukūrė savitą ir gana brandžią kultūrą ir pradėjo [[Islamo aukso amžius|Islamo aukso amžių]]. Jie perėmė svarbius senovės Rytų ir Antikos kultūros elementus ir juos išlaikę vėliau perdavė viduramžių Europai. Valstybė klestėjo ir ekonomiškąi: buvo įvestas bendras viso kalifato piniginis vienetas – [[auksinis dinaras]]. Kalifato gyventojai buvo prekybos tarpininkai tarp Europos, Afrikos ir Azijos. Gyventojų daugumą sudarė [[musulmonai]]. Arabai kontroliavo prekybos kelius [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], Viduržemio jūros pakrantėje ir [[Centrinė Azija|Centrinėje Azijoje]].
 
VykoNepaisant užkariautųto, šaliųkalifate arabizacijaryškėjo diskriminacija ir islamizacijasusiskaldymas. Nepaisant tautinės ir religinės įvairovės, [[arabų kalba]] kalifate VIII a. pasidarė valstybinė. [[Arabai]] jose kūrėsi kaip kolonistai, apsigyvendavo stovyklose – tarsi kokiuose kariniuose miesteliuose, išlaikomuose valstybės. VisaJau tuomet visa kalifato visuomenė suskilo į dvikelias dalis: į nugalėtojusarabus musulmonus, kurie beveikužėmė nemokėjosvarbiausius mokesčiųpostus valstybėje, bemusulmonus tonearabus, turėjokurių kitųskaičius privilegijųvalstybėje augo, irbet įkurie pavergtusturėjo gerokai mažiau teisių, laisvuosius kitatikius. Būtentir jiebeteisius savovergus. mokamaisNearabai didžiuliais mokesčiais ir išlaikė valstybę. Nemusulmonams tekdavo atiduoti pusę ar net du trečdalius derliaus. [[Muitas|Muitai]] irgi buvo renkami nevienodi: iš pirklių musulmonų 2,5 %, o iš ne musulmonų – 5 %.
== Kalifato valdymas ir visuomenė ==
Aukščiausia valdžia arabų valstybėje priklausė kalifui. Jo galios neribojo joks valstybės organas, jam priklausė beveik visa kalifato žemė. Kalifas turėjo tiek politinę, tiek karinę, tiek religinę valdžią. Iš tiesų jis buvo imperatorius ir popiežius viename asmenyje. Arabų kalifatą galima vadinti karine teokratine despotija. Kalifatas buvo imperinė valstybė, jo užkariauti kraštai virsdavo paprastomis beteisėmis provincijomis. Joms valdyti kalifas skirdavo savo vietininkus – ''emyrus'', – kurie rėmėsi arabų karine jėga. Arabų kalba kalifate VIII a. pasidarė valstybinė. Buvo įvestas bendras viso kalifato piniginis vienetas – auksinė moneta denaras.
 
Arabų valstybę ypač alino valdininkų savivalė, [[korupcija]] ir nepakeliami mokesčiai, kuriuos stengtasi išreikalauti žiauriausiaisįvairiais būdais. Kartais net nebuvo leidžiama palaidoti mirusiojo, kol giminės nesumokės jo mokesčių. Valdininkai įsigudrino imti dvigubą mokestį, vieną pagal Mėnulio, kitą – pagal Saulės kalendorių. KadTik 820 m., kad gyventojai visiškai nenuskurstų, 820 m. kalifas įvedė mokesčių maksimumą, ne didesnį kaip 2/3 derliaus. Tad arabų valstybėjeKalifate tvyrojo nuolatinė įtampa, dažnai kildavo maištų, sukilimų.
Vyko užkariautų šalių arabizacija ir islamizacija. [[Arabai]] jose kūrėsi kaip kolonistai, apsigyvendavo stovyklose – tarsi kokiuose kariniuose miesteliuose, išlaikomuose valstybės. Visa kalifato visuomenė suskilo į dvi dalis: į nugalėtojus musulmonus, kurie beveik nemokėjo mokesčių, be to, turėjo kitų privilegijų, ir į pavergtus kitatikius. Būtent jie savo mokamais didžiuliais mokesčiais ir išlaikė valstybę. Nemusulmonams tekdavo atiduoti pusę ar net du trečdalius derliaus. [[Muitas|Muitai]] irgi buvo renkami nevienodi: iš pirklių musulmonų 2,5 %, o iš ne musulmonų – 5 %.
===Bagdado Abasidai (750-1258)===
[[Vaizdas:Shattering isochamend.png|thumb|300px350px|IX a. pabaigoje suskilęs Kalifatas]]
[[Abasidai|Bagdado Abasidai]] kildinosi iš ketvirtojo kalifo Ali, ir kartu iš paties Mahometo ir paveldėjo milžinišką Omejadų imperijos teritoriją. Ateidami į valdžią jie pasinaudojo musulmonų nearabų (pirmiausia [[persai|persų]]) nepasitenkinimu esama padėtimi ir sukėlė savotišką "Abasidų revoliuciją".
 
Nepaisant to, kad Bagdado kalifate buvo atliktos pažangios reformos, apriboti mokesčiai ir tęsėsi Islamo aukso amžius, tarp pačių musumonų reiškėsi akivaizdūs kultūriniai skirtumai, išryškėję tarp atskirų sektų ([[sunitai]] vs. [[šiitai]]) ir etninių grupių ([[arabai]], [[berberai]], [[persai]] ir pan.). kalifato tautos buvo labai skirtingos, kalifatas jungė regionus, esančius net trijuose žemynuose: Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Valdyti iš vieno centro tokią didžiulę teritoriją ilgesnį laiką buvo labai sunku. Tai lėmė sparčią Kalifato dezintegraciją: atskiros provincijos vuco valdomos ''de facto'' nepriklausomų emyrų, kurie tik nominaliai pripažino kalifo valdžią, o vėliau jos visai nepripažino.
== Kultūros ypatumai ir mokslo laimėjimai ==
Užkariautų šalių ir tautų kultūros laimėjimų arabai nesunaikino. Jų pagrindu jie sukūrė savitą ir gana brandžią kultūrą. Jie perėmė svarbius senovės Rytų ir Antikos kultūros elementus ir juos išlaikę vėliau perdavė viduramžių Europai.
 
Kuomet šiitai [[Bujidai]] 945 m. galutinai užėmė paskutiniąją kalifo kontroliuotą teritoriją - [[Arabų Irakas|Iraką]], Kalifatas liko tik idėja: jis nebeturėjo savo valdomos teritorijos. Tačiau kalifo institucija ir dvaras išliko: kalifas buvo pripažįstamas kaip nominalus musulmonų lyderis, turėjęs autoritetą dvasiniuose reikaluose. Politiniuose reikaluose jis buvo priverstas pripažinti kitos (kariniu atžvilgiu stipresnės) dinastijos viešpatavimą. Iš pradžių tai buvo Bujidai, vėliau - [[Seldžiukai]].
== Kalifato silpnumo priežastys ==
===Kairo Abasidai (1261-1517)===
Arabų kalifatas, prievarta sujungęs užkariautas tautas, nepasižymėjo tvirtumu. Pavergtos tautos buvo labai skirtingos, kalifatas jungė regionus, esančius net trijuose žemynuose: Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Valdyti iš vieno centro tokią didžiulę teritoriją ilgesnį laiką buvo labai sunku, gal net neįmanoma.
1258 m. [[mongolai]] užėmė Bagdadą, o paskutinįjį Abasidų kalifą nužudė. Tačiau kalifatas ir kalifo institucija buvo atkurta po trejų metų, 1261 m., kuomet kitos Abasidų linijos atstovas buvo atgabentas į Kairą. Ten kalifai rezidavo iki pat XVI a., globojami dviejų [[Mameliukų sultonatas|Mameliukų]] dinastijų - [[Bahriai|Bahrių]] (iki 1382 m.) ir [[Burdžiai|Burdžių]] (nuo 1382 m.).
 
Tuometiniai kalifai neturėjo jokių politinių galių, ir buvo labai nominalūs. Jų vardu musulmonų pasaulyje viešpatavo Egipto sultonai, ir tik keletui kalifų pavyko paimti kontrolę. Tai - vadinamasis šešėlinis kalifatas.
Patiems [[musulmonas|musulmonams]] trūko vienybės. Jau VII a. jie suskilo į [[sunitai|sunitus]] ir [[šiitai|šiitus]]. Mat [[Mahometas|Mahometo]] pasekėjai, be Korano, parašė ir daugiau šventųjų knygų – vadinamąsias sunas. Jose fiksuojama žodinė islamo tradicija, plačiai rašoma apie pranašo Mahometo gyvenimą, jo poelgius. Tarsi pateikiamas pavyzdys visiems musulmonams, kaip gyventi, net ką valgyti ir gerti, kaip šukuotis barzdą ir pan. Sunos kai kuo skyrėsi nuo Korano. Pavyzdžiui, jose aprašomi stebuklai, o Koranas jų nemini.
===Osmanai (1517-1923)===
[[vaizdas:OttomanReligious.svg|thumb|150px|Osmanų kalifato vėliava]]
Nuo XV a. musulmonų pasaulyje stiprėjantys [[Osmanai]] ėmė pretenduoti į Kalifo postą. Kuomet sultonas [[Selimas I]], užkariavęs dideles teritorijas Artimuosiuose Rytuose, ėmė kontroliuoti švenčiausias musulmonų vietas Meką ir Mediną, o 1517 m. užėmė Egipto sostinę Kairą, kur rezidavo Abasidų kalifai. Paskutinis Abasidų kalifas [[al-Mutavakilis III]] pervežtas į [[Stambulas|Stambulą]], kur atsisakė savo posto ir perdavė jį Osmanų dinastijai. Nuo tada Osmanai tapo islamo pasaulio lyderiai ir atstovai, o kalifato centras perkeltas į Stambulą.
 
Visi Osmanų sultonai po Selimo taip pat titulavosi ir musulmonų kalifais. Tokiu būdu pasaulietinė valdžia vėl tapo neatsiejama nuo religinės, tik dvasinė valdžią realiai neperžengė Osmanų imperijos ribų. Tiesa, Osmanų imperijai traukiantis XIX a., Osmanų kalifo dvasinė valdžia liko įtakinga buvusiose Imperijos teritorijose - Egipte ir kitur. Kalifatas buvo galutinai panaikintas 1922 m., panaikinus Osmanų imperiją. Kalifo titulas po to nebuvo atkurtas.
Dalis musulmonų nepripažino sunų, t. y. atskilo nuo sunitų ir buvo pavadinti šiitais (''atskalūnais''). Tarp sunitų ir šiitų grupuočių kalifate vyko atkakli, kone nuolatinė kova.
 
== Šalutinės linijos ==
Arabų valstybę ypač alino valdininkų savivalė, [[korupcija]] ir nepakeliami mokesčiai, kuriuos stengtasi išreikalauti žiauriausiais būdais. Kartais net nebuvo leidžiama palaidoti mirusiojo, kol giminės nesumokės jo mokesčių. Valdininkai įsigudrino imti dvigubą mokestį, vieną pagal Mėnulio, kitą – pagal Saulės kalendorių. Kad gyventojai visiškai nenuskurstų, 820 m. kalifas įvedė mokesčių maksimumą, ne didesnį kaip 2/3 derliaus. Tad arabų valstybėje tvyrojo nuolatinė įtampa, dažnai kildavo maištų, sukilimų.
Greta pagrindinės kalifų linijos, egzistavo keletas kitų valstybių, kurios tuo pat metu skelbėsi kalifatais ir kvestionavo pagrindinio kalifo viešpatavimą musulmonų pasaulyje. Tarp jų buvo [[Kordobos kalifatas]], [[Fatimidų kalifatas]], [[Almohadai|Almohadų kalifatas]], [[Sokoto kalifatas]] ir keletas kitų.
 
Valstybės likimas labai priklausė nuo jos valdovo savybių – juk jo valdžia buvo neribota. O valdovų būta visokių: vieni rūpinosi valstybe, kiti atsidėdavo savo malonumams. Antai valdant [[Chišanas|Chišanui]] (724-743) kalifo valdžia buvo gana stabili. Jis gerai sutvarkė valstybės aparatą, buvo taupus. Tačiau jo palikuonys sukauptas lėšas greit iššvaistė. Per dvejus metus po Chišano mirties (743-744 m.) soste pasikeitė trys kalifai. Valstybės aparatas suiro, padėtis kariuomenėje neteko stabilumo.
* Pirmieji tarp tokių kalifų buvo [[Fatimidai]], nuo 909 m. kūrę savo imperiją Šiaurės Afrikoje. Šie kalifai ilgainiui užėmė Egiptą ir kontroliavo šventuosius musulmonų miestus. Fatimidai atstovavo ne sunitiškąjį, bet šiitiškąjį islamą. Fatimidų kalifatas panaikintas 1171 m. ir niekada neatkurtas;
 
* 929 m. kalifais ėmė skelbtis [[Kordobos emyratas|Kordobos emyrai]] Omejadai, taip įsteigę Kordobos kalifatą. Kalifatas nustojo egzistuoti [[1031]] m.
Vienas iš minėtų trijų kalifų buvo [[Validas II]]. Valstybės reikalais jis visai nesirūpino, užtat labai mėgo medžioklę ir be galo norėjo būti poetu ar aktoriumi. Nesėkmingai konkuruodamas su tikrais menininkais, Validas II labai nervinosi, pyko ir tik švaistė pinigus. Maža to, jis nepaisė tikėjimo reikalavimų, net viešai paniekino Koraną, šaudydamas iš lanko į jo lapus kaip į taikinį. Tokiu jo elgesiu musulmonai pasipiktino ir jį nuvertė. Bet ir kitas kalifas nebuvo geras valdovas.
* [[Almoravidai]] skelbėsi kalifais 1073-1147 m.;
 
* [[Almohadai]] kartais skelbėsi kalifais 1147-1269 m.;
== Kalifato suirimas ==
* [[Sokoto kalifatas]] buvo sukurtas [[fulbių džihadas|fulbių džihado]] metu XIX a. dabartinėje Šiaurės Nigerijoje ir aplinkinėse teritorijose.
[[Vaizdas:Shattering isochamend.png|thumb|300px|IX a. pabaigoje suskilęs Kalifatas]]
* 756 m. atskilo Pirėnų pusiasalis – įsikūrė Kordobos kalifatas.
* VIII a. pab. susikūrė nepriklausoma Šiaurės Afrika.
* Senasis Kalifatas pasivadino Bagdado kalifatu ([[Arabijos pusiasalis|Arabija]], [[Sirija]], [[Palestinos regionas|Palestina]], [[Egiptas]]). Sostinė iš [[Damaskas|Damasko]] 750 m. buvo perkelta į [[Bagdadas|Bagdadą]].
* X a. Ispanijos ir Egipto provincijos paskelbė nepriklausomybę. Atsirado trys kalifatai: [[Bagdadas (kalifatas)|Bagdadas]], [[Kairas (kalifatas)|Kairas]], [[Kordoba (kalifatas)|Kordoba]].
* XI a. turkai seldžiukai užkariavo Iraną, Iraką ir dalį Mažosios Azijos.
* XIII a. [[mongolai]]-[[totoriai]] sunaikino Bagdado kalifatą.
* XIV a. [[turkai]] įkūrė savo valstybę – [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]].
 
== Taip pat skaitykite ==