Kretos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 pridėta baitų ,  prieš 8 metus
S
S (Atmestas 77.90.99.206 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Zykasaa keitimas))
{{Senovės Graikijos istorija}}
 
Archeologinių kasinėjimų duomenimis, žmonių [[Kreta|Kretoje]] gyventa jau 6000  m. pr. m. e. Skurdūs duomenys rodo, kad tuometiniai žmonės gyveno dažniausiai urvuose, vertėsi žemdirbyste, gyvulių auginimu, naudojo darbo įrankius iš kaulo bei akmens.
 
== Mino epocha (2600-1100 2600–1100 m. pr. m. e) ==
Apie [[1900 m. pr. m. e.]] saloje prasideda [[Mino civilizacija|Mino civilizacijos]] klestėjimo laikotarpis. Tuo metu pastatomi rūmai [[Knosas|Knose]], [[Festas|Feste]], [[Malija|Malijoje]], Archane ({{el|Archanes}}), Zakre ({{el|Zakros}}) ir Kidonijoje, todėl galima daryti išvadą, kad Kretą tuo metu valdė stiprūs valdovai, tačiau tarp jų nesutarimų nebūdavo, matyt, visi pripažino Knoso valdovo viršenybę. Salos miestai, o ypač sostinė [[Knosas]], pasipuošė didingais rūmais. Suklestėjo amatai, atsirado raštija ir literatūra. Tuo metu viršūnę pasiekė ir kretiečių laivyba. Niekas visoje rytinėje [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]] dalyje neprilygo Kretos jūrininkams. Vystosi prekyba su [[Egiptas|Egiptu]], [[Kipras|Kipru]], [[Sirija]], įkuriamos kolonijos  – Melos, Kiferai. Kreta patiria didelį ekonominį ir kultūrinį pakilimą.
 
Apie [[1700 m. pr. m. e.]] salą sukrečia katastrofa, kaip manoma didelis [[žemės drebėjimas]]. Viskas sugriaunama, tačiau gana greitai visi rūmai bei kiti statiniai atstatomi, ir dar prabangesni.
 
[[1700 m. pr. m. e.|1700]]-[[1450 m. pr. m. e.]] periodas  – didžiausias Mino civilizacijos šlovės ir klestėjimo laikotarpis. Tačiau apie [[1450 m. pr. m. e.]] po [[Santorinas|Santorino]] (Teros) [[ugnikalnis|ugnikalnio]] sprogimo milžiniška banga nuniokoja salą, ir civilizacija iš esmės nušluojama nuo žemės paviršiaus. Po to Kreta nesugebėjo atsigauti ir netrukus salą užgrobia [[achajai]] (senovės graikų gentis), kurie įkuria čia savo valstybę.
 
== Antikinė Graikija (1100-71  m. pr. m. e.) ==
 
Netrukus achajus išstumia kita tuo metu senovės [[Graikija|Graikijoje]] įsigalinti karinga [[Dorėnai|dorėnų]] gentis. Naujieji užkariautojai grąžino atgyvenusią bendruomeninę santvarką. Miestai sumenko, amatai apmirė, tačiau dorėnai atnešė į Kretą iki tol dar nematytą metalą.
 
Apie [[900 m. pr. m. e.]] senovės Graikijoje, o tuo pačiu ir Kretoje, įsigali miestų-kolonijų, valdomų iš [[Atėnai|Atėnų]], gana gerai organizuota valstybė. Per porą šimtmečių graikai įkūrė apie 250 kolonijų Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse. Kolonistai, apsigyvenę tose kolonijose, senajai savo tėvynei augino javus, gaudė ir sūdė žuvį, ruošė mineralines žaliavas amatams. Graikija kolonijas aprūpino ūkio padargais, ginklais, papuošalais, vynu ir aliejumi. Visą tą gėrį gabeno laivai. Valstybinė santvarka buvo aristokratinė su išvystyta teise. Pavyzdys  – Gortys plokštė ([[VI a. pr. m. e.]]) su tekstu, reguliuojančiu civilinę teisę.
 
Apie [[500 m. pr. m. e.]] nesutarimai tarp miestų-valstybių, puldinėjimai iš Graikijos ir [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]], o taip pat ir dėl sumažėjusios prekybos Kreta palaipsniui pradeda smukti. [[500 m. pr. m. e.|500]]-[[67 m. pr. m. e.]] laikotarpiu sala, galima sakyti, lieka užmiršta. Kreta nedalyvauja ir persų-graikų kare, Peloponeso kare, ryšiai su Graikija silpni..
== Romėnų valdymas ([[71 m. pr. m. e.]]- [[395 m.]]) ==
 
[[II a. pr. m. e.]] Kretoje dėl blogo valdymo ir vidaus nesutarimų įsivyrauja anarchija. Dėl valdžios silpnumo sala tampa prieglobsčiu jūrų [[Piratai|piratams]], kurie čia kuria atraminius punktus puldinėti Romos imperijos laivus bei valdas. Tai tampa romėnų invazijos į salą priežastimi. Romėnai iš pradžių patiria nesėkmę, nes kretiečiai susivienija ir apsigina. Tačiau [[67 m. pr. m. e.]] romėnai užima visą Kretą. Administracija įsikuria Gortys mieste. Romėnų valdymo metu saloje įsigali krikščionybė. Lotyniški rašmenys, kuriuos įvedė romėnai, neprigijo.
 
== Bizantijos-arabų laikotarpis (395-1204395–1204) ==
 
Nuo [[395]] metų Kreta tampa [[Bizantija|Bizantijos]] imperijos provincija. Visuotinai įsigali krikščionybė, pastatoma daugybė šventyklų.
 
[[824]] metais Kretą užgrobia [[saracėnai]], kurie čia įkuria nepriklausomą arabų valstybę su sostine Chandaku (Heraklėja, dab. [[Heraklionas]]). Miestas tampa galinga tvirtove. Užkariautojai susikrovė didelius turtus, plėšdami Bizantijos teritorijas, prekiaudami vergais. Tik [[961]]  m. iš kelinto bandymo didelės Bizantijos pajėgos sugebėjo atsiimti salą ir išvyti arabus.
 
Iki pat Bizantijos valdymo pabaigos, [[1204]] metų, Kreta išgyvena dar viena pakilimą: klesti kultūra, kyla ekonomika, socialinė padėtis stabili.
 
== Venecijos valdymo periodas (1204-16451204–1645) ==
 
Po ketvirtojo kryžiaus žygio ir Bizantijos imperijos žlugimo Kreta atiduodama valdyti [[Venecija]]i, kuri čia [[1210]] metais įkūrė savo valdžią. Į salą pradeda masiškai keltis venecijiečių kareiviai, valdininkai, civiliai. Kretos gyventojai tam priešinosi, keldami sukilimus arba dalyvaudami įvairiuose separatiniuose judėjimuose. Po vieno tokio sukilimo buvo įkurta Šv. Tito respublika, tačiau Venecija greitai susigrąžino valdžią.
 
Venecijos valdymo laikotarpiu pastebimas ryškus ekonomikos augimas, kuris skatino ir mokslo bei meno raidą. Didelę reikšmę Kretos kultūrai turėjo italų [[Renesansas|Renesanso]] įtaka. Tapyboje atsiranda savita Kretos mokykla  – Bizantijos stilius su italų dailės elementais. Šiai krypčiai atstovauja Damaskinas, Feofanas, Dominykas Feotokopulas.
 
Paskutinius du Venecijos valdymo šimtmečius žymų pakilimą patiria Kretos teatras, kurio iškiliausi atstovai  – Georgijus Chortadzis ir Vinčensas Kornaras.
 
Venecijos architektūros pavyzdžių ir dabar galima aptikti visoje Kretos teritorijoje. Tai gynybiniai įrenginiai, uostai, šventyklos, vienuolynai, aikštės, visuomeniniai pastatai, pastatyti pagal Venecijos architektų projektus.
 
== Turkų valdymas (1645-18961645–1896) ==
[[Vaizdas:Crete-Johnston-1861.png|thumb|250px|Kretos žemėlapis [[1861]]  m.]]
 
Venecijos valdymo laikotarpiu turkai ne vieną kartą kėsinosi į salą, tačiau nesėkmingai, kol [[1645]] metais Kretoje išsilaipino didelės jų pajėgos ir per dvejus metus užėmė beveik visas tvirtoves. Chandako tvirtovė laikėsi 21 metus  – graikai ir venecijiečiai atkakliai gynėsi. Galop ir Chandakas atiteko turkams, tik Sfakija pasiliko laisvas miestas, tačiau turėjo mokėti turkams duoklę. Turkai labai nuniokojo salą, manoma, kad buvo išžudyta nuo trečdalio iki pusės visų Kretos gyventojų.
 
Nuo pat pirmųjų okupacijos metų kretiečiai rengė sukilimus, dalyvavo partizaniniuose judėjimuose, tačiau patirdavo nesėkmes. 1895-1896 1895–1896 m. įvyko eilinis sukilimas, į kurį isikišo ir Graikijos kariuomenė. Saloje skambėjo entuziastingi kvietimai susijungti su Graikija. Įsikišus didžiosioms valstybėms, [[1896]] metais sukurta autonominė Kretos respublika, kuriai valdyti paskirtas Vyriausiasis komisaras  – princas Georgijus.
 
== Naujieji laikai ==
 
Žmonių nepasitenkinimas komisaru ir kvietimai susivienyti su Graikija [[1905]] metais priverčia Georgijų atsistatydinti, ir [[1908]] m. buvo paskelbtas susijungimas su Graikija. Europos valstybės išvedė savo kariuomenę. Oficialiai Kreta kaip Graikijos dalis pripažinta po Balkanų karo, pasirašius Londono sutartį [[1913]]  m. [[gegužės 17]]-30 d.
 
[[1923]] metais po graikų-turkų karo ir sutarties Kretą paliko musulmonai ir atsikėlė gyventi graikų iš [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]].