Rašidų kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rašidunų kalifatas'''  – [[arabai|arabų]] [[valstybė]], susikūrusi VII amžiuje Arabijos pusiasalyje ir ilgainiui užvaldžiusi dideles teritorijas Šiaurės Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Dabar kalifato valdytose teritorijose yra [[Saudo Arabija]], [[Jemenas]], [[Omanas]], [[JAE]], [[Kataras]], [[Bahreinas]], [[Kuveitas]], [[Irakas]], [[Sirija]], [[Jordanija]], [[Izraelis]], [[Palestina]], [[Iranas]], [[Egiptas]], [[Armėnija]], [[Azerbaidžanas]], dalis [[Turkija|Turkijos]], [[Uzbekija|Uzbekijos]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Libija|Libijos]].

Iš karto po Mahometo mirties Medinoje 632  m. miestiečiai musulmonams vadovauti išrinko Mahometo uošvį Abu Bakrą, kuris ėmėsi platinti naująjį tikėjimą. Šis iš karto susidūrė su sukilimų banga: atskirose Arabijos vietose kurį laiką Islamą priėmę gentys greitai ėmė maištauti, atsirado nauji pranašai, kaip pvz. [[Musailimas]] ir kt. Dėl to Abu Bakras pradėjo keletą metų trukusius Ridda karus su arabų gentimis. Juose iškilo karvedys [[Chalidas ibn Validas]], laimėjęs keletą reikšmingų mūšių. Po lemtingo Jamamos mūšio 633  m. visas Arabijos pusiasalis buvo pajungtas Medinoje reziduojančio kalifo valdžiai.

Iš karto po to Abu Bakras išsiuntė Chalido armijas į [[sasanidų imperija|Sasanidų imperiją]], kuri jis nukariavo Iraką. Tuo pat metu keturios arabų armijos užpuolė [[Bizantijos imperija]]i priklausiusią [[Istorinė Sirija|Siriją]] ir ją nukariavo 634  m.

Tais pačiais metais mirus Abu Bakrui, kalifo sostą paveldėjo jo paties paskirtas Umaras. Šis tęsė Abu Bakro pradėtus užkariavimus trimis kryptimis: į Sasanidų Persiją šiaurės rytuose, Sirija ir Palestiną šiaurės vakaruose, Egiptą vakaruose. Nors šie kraštai buvo kontroliuojami galingų imperijų, šios buvo nusilpę ir negalėjo efektyviai priešintis agresyvioms arabų armijoms. Todėl iki 640  m. arabai jau kontroliavo Iraką, Siriją ir Palestiną, 642  m. užėmė Bizantijos Egiptą, o 643  m. arabų armijos pasiekė rytines Sasanidų imperijos provincijas.

644  m. Umaras buvo nužudytas, tačiau prieš mirtį paskyrė 6 artimiausius sau žmones išrinkti iš jų tarpo naują kalifą. Juo tapo Omejadų klano Utmanas. Jis tapo ilgiausiai valdžiusiu ir populiariausiu iš keturių pirmųjų kalifų. Jo valdymo laikais arabai baigė užkariauti Sasanidų imperiją rytuose, pasiekdami Indo upę. Jie taip pat nukariavo Šiaurės Afrikos pakrantes iš Bizantijos, siaubė Viduržemio jūros salas - – Siciliją ir Italijos pakrantes, trumpam pasiekė Ispanijos pakrantes.

[[vaizdasVaizdas:First Fitna map.png|thumb|left|Pirmosios fitnos grupuotės]]

656  m. Utmaną nužudė sukilėliai, ir tai buvo pirmasis kalifas, nužudytas pačių musulmonų. Tai pradėjo Kalifate pilietinį karą, žinomą kaip [[Pirmoji fitna]]. Sukilėliai įsitvirtino Egipte, Kufoje ir Basroje. Po Utmano mirties Medinoje nauju kalifu išrinko Mahometo žentą [[Ali]], kuris pradėjo kraujo kerštą prieš sukilėlius. Perkėlęs sostinę į [[Kufa|Kufą]] Mesopotamijoje, Ali užpuolė Basrą ir išnaikino sukilėlius. Tačiau situaciją apsunkino Utmano pusbrolis [[Muavijas]], tuo metu Sirijos emyras, kuris ėmė kvestionuoti Ali išrinkimo teisėtumą. Jį palaikė ir Egipto vietininkas [[Amras ibn al-Asas]]. Ali ir Muavijo armijos susidūrė 657  m. Sifino mūšyje. Ali bandant susitarti su priešininku, jo armija suskilo, kadangi dalis karių, vėliau žinomi kaip [[charidžitai]], nusprendė, jog toks poelgis neteisėtas.

Susiskaldymas Ali armijoje lėmė jos vėlesnius pralaimėjimus prieš Muaviją. Pastarasis įsigalėjo visose kalifato teritorijose, iškyrus sostinę Kufą, taip įtvirtindamas [[Omejadai|Omejadų kalifatą]]. 661  m. charidžitui nužudžius Ali, Rašidunų kalifatas baigė egzistuoti.

[[Vaizdas:Age of Caliphs (Lithuanian).png|350px|thumb|Kalifato teritorija 622-750 622–750 m.]]

Kalifato gyventojų tarpe tik labai mažą dalį sudarė arabai ir musulmonai. Visi nemusulmonai turėjo specialų statusą [[dhimmi]]. Jie buvo toleruojami, ir nuo musulmonų teisiškai skyrėsi tik mokamais mokesčiais. Musulmonai turėjo mokėti [[zakatas|zakatą]] ir [[charadžas|charadžą]], kai tuo tarpu kitatikiai - – [[džizija|džiziją]].

Kalifatas buvo dalijamas į provincijas, kurių skaičius augant imperijai ir perskirstant ribas keitėsi.

* Umaro laikais egzistavo šios provincijos: Meka, Medina, [[Basros provincija|Basra]], [[Kufos provincija|Kufa]], [[Džazira]], [[Istorinė Sirija|Sirija]], [[Palestinos regionas|Palestina]], [[Aukštutinis Egiptas]], [[Žemutinis Egiptas]], [[Farsas]], [[Azerbaidžano istorija|Azerbaidžanas]], [[Chorasanas]];

* Umaro laikais egzistavo 12 provincijų: Meka, Medina, Jemenas, [[Basros provincija|Basra]], [[Kufos provincija|Kufa]], [[Džazira]], [[Istorinė Sirija|Sirija]], [[Egipto provincija|Egiptas]], [[Ifrikija]], [[Farsas]], [[Azerbaidžano istorija|Azerbaidžanas]], [[Chorasanas]];

* [[Abu Bakras]] (632-634632–634)

* [[Umaras ibn al-Khatabas]] (634-644634–644)

* [[Utmanas ibn Afanas]] (644-656644–656)

* [[Ali ibn Abi Talibas]] (656-661656–661)

[[kategorijaKategorija:Saudo Arabijos istorija]]