Antanas Radušis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], kur kartu [[Petras Kriaučiūnas|Petru Kriaučiūnu]] dalyvavo slaptame lietuviškame moksleivių būrelyje. Vėliau studijavo [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]], kurią baigęs vikaravo [[Punskas|Punske]]. Po to sielovados darbą tęsė [[Šakiai|Šakiuose]] ir [[Ūdrija|Ūdrijoje]]. Pastarajame kaime 1891 m. padidino ir aptvėrė kapines, talkindamas žinomam knygnešiui kunigui [[Martynas Sederavičius|Martynui Sederavičiui]] platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo su [[Juozas Kancleris|K. Kancleriu]], J. AnatanvičiumiAnatanavičiumi ir kitais knygnešiais. Ūdrijos apylinkėse surinko daug lietuvių liaudies dainų tekstų ir užrašė jų melodijas. Jų rinkinį perdavė bibliografui [[Eduardas Volteris|E. Volteriui]].
 
Po kunigavimo [[Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia|Skriaudžių bažnyčioje]], 1896 m. buvo paskirtas klebonu į naujai steigiamą parapiją gimtajame Šilavoto kaime. Pirmiausiai pastatė kleboniją, užveisė sodą ir pradėjo kaupti medžiagas naujos bažnyčios statybai. Plytoms gaminti kaime buvo įsteigtas nedidelis fabrikėlis, vietoje buvo gesinamos ir kalkės. Valstiečiai iš aplinkinių laukų privežė akmenų ir ant aukštoko kalnelio prasidėjo bažnyčios statyba. Galiausiai 1902 m. [[spalio 28]] d. buvo konsekruota nauja [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Šilavoto Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia]]. Iš jos bokšto 20 km spinduliu matomos gretimos apylinkės. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] šventovė buvo [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia|Prienų parapijos]] [[filija]], o vėliau tapo parapijine bažnyčia.