Antanas Radušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Biografija: Vikifikavimas, replaced: - → – (2) using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Antanas Radušis''' ([[1848]] m. [[birželio 12]] d. [[
== Biografija ==
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], kur kartu [[Petras Kriaučiūnas|Petru Kriaučiūnu]] dalyvavo slaptame lietuviškame moksleivių būrelyje. Vėliau studijavo [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]], kurią baigęs vikaravo [[Punskas|Punske]]. Po to sielovados darbą tęsė [[Šakiai|Šakiuose]] ir [[Ūdrija|Ūdrijoje]]. Pastarajame kaime 1891 m. padidino ir aptvėrė kapines, talkindamas žinomam knygnešiui kunigui [[Martynas Sederavičius|Martynui Sederavičiui]] platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo su [[Juozas Kancleris|K. Kancleriu]], J. Anatanvičiumi ir kitais knygnešiais. Ūdrijos apylinkėse surinko daug lietuvių liaudies dainų tekstų ir užrašė jų melodijas. Jų rinkinį perdavė bibliografui [[Eduardas Volteris|E. Volteriui]].
Po kunigavimo [[Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia|Skriaudžių bažnyčioje]], 1896 m. buvo paskirtas klebonu į naujai steigiamą parapiją gimtajame Šilavoto kaime. Pirmiausiai pastatė kleboniją, užveisė sodą ir pradėjo kaupti medžiagas naujos bažnyčios statybai. Plytoms gaminti kaime buvo įsteigtas nedidelis fabrikėlis, vietoje buvo gesinamos ir kalkės. Valstiečiai iš aplinkinių laukų privežė akmenų ir ant aukštoko kalnelio prasidėjo bažnyčios statyba. Galiausiai 1902 m. [[spalio 28]] d. buvo konsekruota nauja [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Šilavoto Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia]]. Iš jos bokšto 20 km spinduliu matomos gretimos apylinkės. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] šventovė buvo [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia|Prienų parapijos]] [[filija]], o vėliau tapo parapijine bažnyčia.
1902 m. klebonijoje kaimo vaikams buvo įsteigta pradžios mokykla. Atgavus lietuvišką spaudą Antanas Radušis dar labiau ėmė skatinti parapijiečius šviestis ir netrukus savaitraštį „[[Šaltinis (Seinai)|Šaltinis]]“ prenumeravo jau 80 šeimų. Klebonas ir pats nevengė publicistinės veiklos – dar anksčiau buvo [[Varpas (laikraštis)|„Varpo”]] leidimo komiteto narys, vėliau bendradarbiavo [[Tėvynės sargas|„Tėvynės sarge”]], „Šaltinyje”. Šilavoto apylinkėse šviesuolis kunigas tęsė kraštotyrinį darbą, čia ir Ūdrijoje surinktas 180 liaudies dainų perdavė kompozitoriui [[Stasys Šimkus|Stasiui Šimkui]]. [[1905]] m. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]].{{šaltinis|{{VLE|XIX|428||[[Benjaminas Kaluškevičius]]. Antanas Radušis}}}}
1909 m. Šilavote lankėsi Antano Radušio gimnazijos draugas [[Jonas Basanavičius]] ir į [[fonografo volelis|fonografo volelius]] įrašė klebono sukviestų bažnyčios giedotojų dainuotas liaudies dainas. Šiandien įrašai saugomi [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|Lietuvių literatūros ir tautosakos institute]] [[Vilnius|Vilniuje]]. Bažnyčia buvo įrenginėjama ir po jos įšventinimo – 1908 m. sumontuoti [[Gdanskas|Dancige]] pagaminti vargonai, apskardintas stogas. Prie bažnyčios esančiose kalvose kartu su šilavotiškiais kunigas Radušis pasodino apie 12 000 spygliuočių. Suvešėję medžiai ir šiandieną džiugina kaimiečius žaliuojančia giria, vadinama ''Trakeliu''. Praūžęs pasaulinis karas bažnyčiai pridarė nemažai žalos: buvo nuplėšta dalis stogo, apgriautas vienas iš jos bokštų. Besirūpindamas remontu klebonas Antanas Radušis mirė.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
| |||