Sebastiano del Piombo: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S (wz prastinimas)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
== Biografija ==
 
Sebastiano Luciani gimė apie [[1485]] m. [[Venecija|Venecijoje]]. Savo jaunystės karjerą Sebastianas pradėjo grodamas [[liutnia]] Venecijos aukštuomenei, po to susidomėjo daile ir tapo [[Giovanni Bellini]] mokiniu, tačiau jo darbuose labai jautėsi kito Bellini mokinio, [[Džordžonė]]s, įtaka. Įmanoma, kad Sebastiano buvo ir Džordžonės mokiniu, ankstyvuosius jų darbus sunku atskirti. Pvz., „Saliamono teismas“ Ridolfi buvo priskiriamas Džordžonei, nors dabar labiau linkstama, kad tai Sebastiano darbas. Jis, taip pat, baigė [[Džordžonė]]s paveikslą „Trys filosofai“. Iš ankstyvųjų darbų paminėtina „Salomėja“.
[[Vaizdas:Sebastiano del Piombo - Death of Adonis - WGA21103.jpg|thumb|left|340px| „Adonio mirtis“ (1512-13, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])]]
[[1511]] m. Sebastianas, [[Siena (miestas)|Sienos]] bankininko Agostino Chigi kvietimu, persikėlė į [[Roma|Romą]]. Čia Sebastianas bankininkui atliko darbus [[Farnezinos vila|Farnezinos viloje]], padėdamas architektui [[Baldassare Peruzzi]]. Kartu viloje dirbo ir [[Rafaelis]]. Romos įtaka iškart pasijautė Sebastiano kūryboje, pvz., paveiksle „Adonio mirtis“ ([[1512]], [[Uficių galerija]]) mikelandželiškos figūros įsuptos [[Ticianas|ticianiškų]] spalvų venecijietiškame peizaže. [[Giorgio Vasari]] teigimu, Sebastianas susidraugavo su [[Mikelandželas|Mikelandželu]], kuris pasiūlė Sebastianui atlikti darbų pagal jo kompozicinius sumanymus ir piešinius. Esą [[Mikelandželas]] tuo norėjo pakenkti savo varžovo Rafaelio šlovei, kuris vargiai galėjo konkuruoti su Venecijos dailės mokyklos atstovu spalvos valdyme. Sebastianas atliko 4 tokius darbus, iš kurių garsiausias „[[Lozorius|Lozoriaus]] prikėlimas“ (1517-19, [[Nacionalinė galerija Londone]]). Kitas darbas, kurį greičiausiai irgi projektavo [[Mikelandželas]] - freska „Kristaus nuplakimas“. Šiuose darbuose Sebastianas tipiškai taikė tai ką išmoko Venecijoje su Mikelandželo tradicijos piešimo technika, tačiau juose spalvos tampa nebeharmoningos su piešiniu ir dailininko darbai įgija [[Manierizmas|Manierizmo]] bruožų.
 
Po [[Rafaelis|Rafaelio]] mirties [[1520]] m. Sebastianas nebeturėjo rimtų konkurentų Romoje dėl prestižinių užsakymu, kaip popiežių [[Adrianas VI]], [[Klemensas VII]], [[Paulius III]]. Dailininkas nutapė ir daug Romos [[Aristokratija|aristokratų]] portretų, o, taipogi - [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]]. [[1531]] m. dailininkas išsikovojo [[popiežius|popiežiaus]] antspaudų saugotojo pareigas ir nuo to gavo pravardę (it. ''piombo'' - švinas, antspaudai buvo švininiai). Gyvenimo pabaigoje Sebastianas beveik nebeužsiėmė daile, o jo santykiai su Mikelandželu pašlijo pradėjus jam kištis į Mikelandželo freskos "Paskutinis teismas" [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčioje]] darbus. Sebastiano del Piombo mirė [[1547]] [[gegužės 21]] d. Romoje, palikimą nurodė išdalinti varguoliams.
174 866

pakeitimai