Šv. Elenos sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1633]] m. Šv. Elenos salą užgrobė olandai. XVII a. Europos šalyse vykdant merkantilinę politiką buvo steigiamos kompanijos prekybai su tolimais kraštais. [[1600]] m. Anglijoje didžiausia bendrovė buvo Ost Indijos kompanija. Ji pradėjo reikšti pretenzijas į salą ir [[1659]] m. pagal [[Sąrašas:Anglijos karaliai|Anglijos karaliaus]] Karolio II privilegiją ją kolonizavo. Pirmieji gyventojai buvo kompanijos darbuotojai ir anglų naujakuriai, taip pat vergai iš [[Afrika|Afrikos]], Rytų Indijos, [[Madagaskaras|Madagaskaro]]. Didelis gyventojų antplūdis buvo po Didžiojo Gaisro Londone [[1666]] m. Tuo tarpu [[Olandų Rytų Indijos bendrovė|Olandų Rytų Indijos kompanija]] įgijo prekybos su Azija monopolį. Jai taip pat priklausė [[Gerosios Vilties kyšulys]] Afrikoje. Kompanija planavo užimti Šv. Elenos kontrolę į savo rankas ir įsigalėti rytinėje Atlanto dalyje. Proga pasitaikė, kai [[1672]] m. Anglija ir Olandija pradėjo karą. Olandams ne iš karto pavyko sėkmingai išsilaipinti saloje – nors anglai saloje turėjo mažas karines pajėgas, bet juos gynė gamtinė tvirtovė – sala apsupta stačių skardžių. Tačiau olandai sumušė mažą anglų įgulą, o jos gubernatorius su palyda pabėgo laivu į Braziliją. Iš ten plaukdamas į Europą įspėti tėvynainių apie salos netekimą, pakeliui sutiko anglų laivyną, vadovaujamą kapitono Richard Munden. Pastarasis nutarė tuojau pat atsiimti salą, nelaukdamas specialaus vyriausybės įsakymo. [[1673]] m. [[gegužės 15]] d. anglai sutriuškino olandus ir perėmė valdymą. Dar viena Karolio II privilegija Anglijos Ost Indijos kompanijai dėl Šv. Elenos salos, patvirtino jos nuosavybės teises iki 1834 m., kol kompanija žlugo.

 

 

Šv. Elenos sala išgarsėjo [[1815]] m. spalį, kai Anglijos vyriausybė sumanė čia ištremti – imperatorių [[Napoleonas Bonapartas|Napoleoną Bonapartą]]. Vieta pasirinkta dėl patogios tremčiai padėties: toli nuo žemynų esanti sala, apjuosta stačių uolų - tarsi natūralus gamtos sukurtas kalėjimas. Spalio 15 d. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] karo laivas “Northumberland“ atgabeno belaisvį su asmenine palyda. Saloje buvo įkurta didelė įgula, aplink ją patruliavo laivai, baiminantis, kad imperatorius bandys bėgti. Napoleonas Bonapartas dviem mėnesiams įkurdintas pas svetingą šeimą Briaruose (mažiau kaip mylia nuo salos sostinės [[Džeimstaunas (Šv. Elenos sala)|Džeimstauno]]), kol jam ruošiamas namas Longvude. Pastaroji vietovė glūdi salos centre, namas buvo apjuostas tvora, aplink jį patruliavo Anglijos kariai. Ilgainiui imperatoriaus sveikata pašlijo ir [[1821]] m. gegužės 5 d. jis mirė. Vyrauja nuomonės, kad imperatorius Napoleonas I buvo nunuodytas, tačiau ne visi mokslininkai sutinka su šia prielaida.