Nervinis audinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kalbų santrumpų šablonai
Eilutė 4:
Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatino aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas du branduolėliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma (''neuroplasma'') turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomas, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplaminis tinklas, kuris dar vadinamas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtasis endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneraciją ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neuronų kūne išryškėja siūlinės struktūros - neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja visduląstelinėje medžiagų pernašoje.
 
Ataugos yra dviejų rūšių - aksonas (neuritas) ir dendritas. Kiekvienas neuronas turi tik vieną aksoną. Juo impulsas eina iš kūno į periferiją. Aksonas nuo neurono kūno prsideda kalvele ir baigiasi išsišakojimu - telodendronu. Neuronas gali turėti vieną ir daugiau dendridų. Dendritais impulsas ateina į neurono kūną. Dendritai yra trumpesni ir jie šakojasi arti neurono kūno. Ataugos panašios į medį, todėl ir vadinamos dendritais (gr. ''{{Gr|dendron''}} - medis). Kiekviena atsišakojusi atauga baigiasi sustorėjimu, kuriuo siejasi su kitais neuronais .
 
Pagal atliekamą funkciją neuronai skiriami į tokias grupes: