Krituliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 8:
Krituliai iš [[debesis|debesų]] krenta kai dalis debesies elementų dėl vienų ar kitų priežasčių pasidaro pakankamai sunkūs ir oro pasipriešinimas bei aukštyneigiai oro srautai nebesugeba išlaikyti juos pakibusioje būsenoje, o krintantys ledo kristalai arba vandens lašeliai nespėja išgaruoti, kol pasiekia žemės paviršių.
Debesis sudarantys lašeliai ir [[kristalai]] dažniausiai yra itin maži ir lengvi, o jų kritimo greitis neviršija 1 cm/s. Tokiu greičiu judantys lašeliai nepasiekia paklotinio paviršiaus, kadangi patekę į vandens garais neprisotinto oro sluoksnį jie išgaruoja. Tik didesni negu 0,01 cm lašeliai neišgaravę išsilaiko pakankamai ilgai ir krisdami gali pasiekti paklotinį paviršių. Lašelių stambėjimas vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: [[kondensacija|kondensacijos]] ([[sublimacija|sublimacijos]]) bei lašelių susiliejimo arba kristalų sukibimo susidūrimų metu ([[koaguliacija|koaguliacijos]]).
<br />[[Kondensacija|Kondensacinis]] debesų elementų augimas vyksta [[debesys
Mišriuose debesyse sočiųjų vandens garų slėgio skirtumas virš peršaldytų lašelių ir kristalų yra dar didesnis negu virš skirtingų dydžių lašų. Dažniausiai mišriuose debesyse vandens garų [[slėgis]] yra sotinantis virš [[ledas|ledo]] ir nėra pasiekęs sočiųjų vandens garų lygio virš vandens, todėl vyksta intensyvus vandens lašelių [[garavimas]] ir garų [[sublimacija]] ant ledo kristalų. Debesies lašeliai gali visiškai išgaruoti, o kristalai – labai stipriai išaugti: susidaro palankios sąlygos toliau formuotis krituliams. Šis, vadinamasis [[Beržerono-Findaizeno procesas]], intensyviausiai vyksta, kai oro temperatūra –12 °C, nes tokioje temperatūroje sočiųjų vandens garų slėgio virš peršaldyto vandens ir virš ledo skirtumas yra pats didžiausias. [[Kondensacija|Kondensacinis]] augimas vyrauja tol, kol apie [[branduolys|branduolį]] susiformuoja vandens lašeliai arba ledo kristalai, kurių spindulys 20–60 μm. Tolesnis debesies elementų didėjimas daugiausiai vyksta dėl [[koaguliacija|koaguliacijos]]. Jos metu lašelių dydis gali padidėti iki kelių milimetrų, o kai kurios [[snaigė
* Jei lašeliai turi skirtingus elektrinius krūvius, tai juos traukia vieną prie kito.
* Lašelių susidūrimai vyksta dėl [[difuzija|difuzinių]] pačių mažiausių debesies elementų judesių. Daug stipriau lašeliai susiduria [[turbulencija|turbulencinio]] oro judėjimo metu.
Eilutė 28:
<br />[[Dulksna]] – skysti mažo intensyvumo krituliai, sudaryti iš lašelių, kurių dydis 0,05–0,5 mm, pasižymintys mažu kritimo greičiu (<0,3 m/s) bei lengvai pernešami horizontalia kryptimi.
<br />[[Snygis]] – kieti krituliai, susidarantys iš ledo kristalų (snaigių). Snaigių formos priklausomai nuo formavimosi sąlygų būna labai įvairios. Krisdamos jos dažnai susijungia tarpusavyje, suformuodamos gana stambius sniego dribsnius, kurių skersmuo kinta nuo 1 mm iki keliolikos centimetrų.
<br />Kai netoli žemės paviršiaus oro temperatūra artima ar kiek didesnė negu 0 °C, gali kristi šlapias sniegas ([[šlapdriba]]) arba sniegas kartu su lietumi. Iš sluoksninių lietaus ir kamuolinių lietaus [[debesys|debesų]], esant neigiamai artimai 0 °C [[temperatūra
Žiemą, esant žemai temperatūrai, iš apatinio ir vidurinio aukšto debesų gali kristi [[ledo adatos]]. Tai šešiakampės prizmės formos kristalai. Kai ypač dideli šalčiai, ledo adatos gali susidaryti ir prie žemės paviršiaus.
Ledo kristalai, kurie iš pradžių patenka į teigiamos [[temperatūra|temperatūros]] sluoksnį ir ištirpsta, o paskui – vėl į neigiamos temperatūros sluoksnį, kur jie vėl sušąla ir tampa panašūs į 1–3 mm dydžio ledo kamuolėlius, vadinami [[ledo kapsulė|kapsulėmis]].
Eilutė 37:
[[File:MeanMonthlyP.gif|thumb|right|340px|Kritulių kaita metų bėgyje]]
Žemės rutulyje krituliai pasiskirsto labai nevienodai. Jų kiekis priklauso nuo vietos geografinės platumos, nuo vyraujančių vėjų krypties, nuo jūros artumo ar tolumo, nuo vietovės reljefo ir kt.
<br />Daug kritulių iškrinta [[pusiaujis|pusiaujyje]] (ekvatorinėje ir subekvatorinėje klimato juostose) - daugiau kaip 2 000 mm per metus. Čia smarkiai įkaitęs drėgnas oras kyla į viršų, ten atvėsta, ir iš jo išsiskiria labai daug [[drėgmė
<br />Mažu kritulių kiekiu pasižymi šalys esančios [[atogrąžos|atogrąžų]] ir subtropinėse srityse. Čia [[oras]] leisdamasis žemyn ir slinkdamas pusiaujo link, įšyla ir išlaiko savo drėgmę, todėl kritulių išsiskyrimas yra labai menkas. Todėl šioje juostoje gausu [[dykumos|dykumų]].
<br />Vidutinių platumų juostose, iš vakarų į rytus slenkantys [[ciklonas|ciklonai]] atneša 500 - 1000 mm per metus. Žemynų centriniuose rajonuose jų sumažėja iki 250 - 500 mm, o rytinėse pakrantėse drėgnas vasaros [[musonai|musonas]] atneša iki 1000 - 2000 mm per metus.
|