Krituliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Eilutė 8:
Krituliai iš [[debesis|debesų]] krenta kai dalis debesies elementų dėl vienų ar kitų priežasčių pasidaro pakankamai sunkūs ir oro pasipriešinimas bei aukštyneigiai oro srautai nebesugeba išlaikyti juos pakibusioje būsenoje, o krintantys ledo kristalai arba vandens lašeliai nespėja išgaruoti, kol pasiekia žemės paviršių.
Debesis sudarantys lašeliai ir [[kristalai]] dažniausiai yra itin maži ir lengvi, o jų kritimo greitis neviršija 1 cm/s. Tokiu greičiu judantys lašeliai nepasiekia paklotinio paviršiaus, kadangi patekę į vandens garais neprisotinto oro sluoksnį jie išgaruoja. Tik didesni negu 0,01 cm lašeliai neišgaravę išsilaiko pakankamai ilgai ir krisdami gali pasiekti paklotinį paviršių. Lašelių stambėjimas vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: [[kondensacija|kondensacijos]] ([[sublimacija|sublimacijos]]) bei lašelių susiliejimo arba kristalų sukibimo susidūrimų metu ([[koaguliacija|koaguliacijos]]).
<br />[[Kondensacija|Kondensacinis]] debesų elementų augimas vyksta [[debesys|debesyse]]e, sudarytuose iš skirtingo dydžio [[vanduo|vandens]] lašelių. Sočiųjų vandens garų slėgis virš mažų lašelių yra didesnis negu virš didelių, todėl vienodas vandens garų slėgis gali būti sotinantis santykinai didelių ir nebūti sotinantis mažų lašų atžvilgiu. Šiuo atveju vyksta pačių mažiausių lašelių [[garavimas]] ir [[kondensacija]] ant stambesnių debesies elementų.
Mišriuose debesyse sočiųjų vandens garų slėgio skirtumas virš peršaldytų lašelių ir kristalų yra dar didesnis negu virš skirtingų dydžių lašų. Dažniausiai mišriuose debesyse vandens garų [[slėgis]] yra sotinantis virš [[ledas|ledo]] ir nėra pasiekęs sočiųjų vandens garų lygio virš vandens, todėl vyksta intensyvus vandens lašelių [[garavimas]] ir garų [[sublimacija]] ant ledo kristalų. Debesies lašeliai gali visiškai išgaruoti, o kristalai – labai stipriai išaugti: susidaro palankios sąlygos toliau formuotis krituliams. Šis, vadinamasis [[Beržerono-Findaizeno procesas]], intensyviausiai vyksta, kai oro temperatūra –12 °C, nes tokioje temperatūroje sočiųjų vandens garų slėgio virš peršaldyto vandens ir virš ledo skirtumas yra pats didžiausias. [[Kondensacija|Kondensacinis]] augimas vyrauja tol, kol apie [[branduolys|branduolį]] susiformuoja vandens lašeliai arba ledo kristalai, kurių spindulys 20–60 μm. Tolesnis debesies elementų didėjimas daugiausiai vyksta dėl [[koaguliacija|koaguliacijos]]. Jos metu lašelių dydis gali padidėti iki kelių milimetrų, o kai kurios [[snaigė|snaigės]]s ar [[kruša|krušos]] gabalėliai išaugti net iki kelių centimetrų. Šis procesas sąlygojamas įvairių priežasčių:
* Jei lašeliai turi skirtingus elektrinius krūvius, tai juos traukia vieną prie kito.
* Lašelių susidūrimai vyksta dėl [[difuzija|difuzinių]] pačių mažiausių debesies elementų judesių. Daug stipriau lašeliai susiduria [[turbulencija|turbulencinio]] oro judėjimo metu.
Eilutė 28:
<br />[[Dulksna]] – skysti mažo intensyvumo krituliai, sudaryti iš lašelių, kurių dydis 0,05–0,5 mm, pasižymintys mažu kritimo greičiu (<0,3 m/s) bei lengvai pernešami horizontalia kryptimi.
<br />[[Snygis]] – kieti krituliai, susidarantys iš ledo kristalų (snaigių). Snaigių formos priklausomai nuo formavimosi sąlygų būna labai įvairios. Krisdamos jos dažnai susijungia tarpusavyje, suformuodamos gana stambius sniego dribsnius, kurių skersmuo kinta nuo 1 mm iki keliolikos centimetrų.
<br />Kai netoli žemės paviršiaus oro temperatūra artima ar kiek didesnė negu 0 °C, gali kristi šlapias sniegas ([[šlapdriba]]) arba sniegas kartu su lietumi. Iš sluoksninių lietaus ir kamuolinių lietaus [[debesys|debesų]], esant neigiamai artimai 0 °C [[temperatūra|temperatūrai]]i, gali kristi [[sniego granulės]] (apvalūs sniego gabalėliai, kurių skermuos didesnis negu 1 mm). Iš sluoksninių debesų žiemą krenta sniego grūdai, kurių skarsmuo mažesnis negu 1 mm.
Žiemą, esant žemai temperatūrai, iš apatinio ir vidurinio aukšto debesų gali kristi [[ledo adatos]]. Tai šešiakampės prizmės formos kristalai. Kai ypač dideli šalčiai, ledo adatos gali susidaryti ir prie žemės paviršiaus.
Ledo kristalai, kurie iš pradžių patenka į teigiamos [[temperatūra|temperatūros]] sluoksnį ir ištirpsta, o paskui – vėl į neigiamos temperatūros sluoksnį, kur jie vėl sušąla ir tampa panašūs į 1–3 mm dydžio ledo kamuolėlius, vadinami [[ledo kapsulė|kapsulėmis]].
Eilutė 37:
[[File:MeanMonthlyP.gif|thumb|right|340px|Kritulių kaita metų bėgyje]]
Žemės rutulyje krituliai pasiskirsto labai nevienodai. Jų kiekis priklauso nuo vietos geografinės platumos, nuo vyraujančių vėjų krypties, nuo jūros artumo ar tolumo, nuo vietovės reljefo ir kt.
<br />Daug kritulių iškrinta [[pusiaujis|pusiaujyje]] (ekvatorinėje ir subekvatorinėje klimato juostose) - daugiau kaip 2 000 mm per metus. Čia smarkiai įkaitęs drėgnas oras kyla į viršų, ten atvėsta, ir iš jo išsiskiria labai daug [[drėgmė|drėgmės]]s. Daugiausia kritulių iškrinta Himalajų kalnų vėjo gairinamuose šlaituose - vidutiniškai apie 6 000 - 7 000 mm. O rekordinis kiekis užfiksuotas [[Čerapundis|Čerapundžio]] apylinkėse - vidutiniškai iškrinta apie 12 000 mm, nors kai kuriais metais gali iškristi 7 000 - 23 000 mm.
<br />Mažu kritulių kiekiu pasižymi šalys esančios [[atogrąžos|atogrąžų]] ir subtropinėse srityse. Čia [[oras]] leisdamasis žemyn ir slinkdamas pusiaujo link, įšyla ir išlaiko savo drėgmę, todėl kritulių išsiskyrimas yra labai menkas. Todėl šioje juostoje gausu [[dykumos|dykumų]].
<br />Vidutinių platumų juostose, iš vakarų į rytus slenkantys [[ciklonas|ciklonai]] atneša 500 - 1000 mm per metus. Žemynų centriniuose rajonuose jų sumažėja iki 250 - 500 mm, o rytinėse pakrantėse drėgnas vasaros [[musonai|musonas]] atneša iki 1000 - 2000 mm per metus.