12:28, 4 gruodžio 2011 versija taisyti 88.222.190.151 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		12:29, 4 gruodžio 2011 versija taisyti anuliuoti 88.222.190.151 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 22: Žaliosios iguanos patelė per metus gali padėti nuo 20 iki 71 [[kiaušinis\|kiaušinio]]. Jaunikliai išsirita per 10–15 savaičių. Motina jauniklių po išsiritimo nebeprižiūri. Jaunikliai pirmuosius metus laikosi kartu. Nors šie driežai dažnai laikomi kaip [[naminiai gyvūnai]], jie yra daug sunkiau auginami nei dauguma ~~kirų~~kitų populiarių roplių rūšių. Jie nėra išrankūs mastui, tačiau būtina tinkamai subalansuoti mitybą, parūpinti pakankamai skirtingų augalų ir nepermaitinti gyvūniniais produktais, parūpinti specialių vitaminų. Taip pat joms būtina aukšta oro temperatūra (dieną šiltojoje terariumo zonoje 30-35 °C, šaltojoje apie 25 °C, naktį nežemiau nei 20 °C), nuolat turi būti daug šviežio vandens, gausu šviesos, būtina ultravioletinių spindulių (UVB) lempa. Floridoje ir Havajuose iš nelaisvės ištrūkusios ar šeimininkų paleistos žaliosios iguanos tapo [[invazinė rūšis\|invazine rūšimi]] – apgraužia sodų, parkų augalus, minta retomis medžių rūšimis. Be to, daugelis iguanų perneša [[salmonelės\|salmoneles]]. Pavadinimas „iguana“ kilo iš indėnų [[tainai\|tainų]] žodžio ''iwana''. [[Močikai\|Močikų]] kultūroje iguanos buvo garbinamos, dažnai vaizduotos mene. Daugelis Amerikos tautų iguanas vartojo maistui, jos valgomos ir dabar, patiekiamos kaip „medžių viščiukas“ (dėl to, kad mėsa primena [[vištiena\|vištieną]]).

Žalioji iguana: Skirtumas tarp puslapio versijų