Griaustinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
S
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: su:Guludug)
'''Griaustinis, griausmas''' - – [[perkūnija|perkūnijos]] metu [[žaibas|žaibą]] lydintis [[garsas]]. Priklausomai nuo žaibo kilmės ir nuotolio nuo girdinčiojo, griaustinis gali būti girdimas kaip žemas dundesys, šaižus driokstelėjimas, plyšimą primenantis garsas. Susidaro dėl staigaus temperatūros ir slėgio pakitimo ore pasirodant žaibui.
 
{| class="infobox"
|}
Griaustinis ilgą laiką buvo laikomas paslaptingu reiškiniu. Senovės Graikijoje buvo manoma, kad griausmą sukelia susidūrę debesys. Senovės baltai tikėjo, kad griaustinis yra dievo [[Perkūnas|Perkūno]] apraiška.
 
'''
 
== Griaustinio priežastys ==
'''
 
Pirmoji žinoma teorija buvo senovės graikų filosofo Aristotelio, iškelta dar trečiame amžiuje pr. m. e. Ji aiškino griaustinį kaip debesų susidūrimo pasėkmę. Vėliau buvo pasiūlyta begalės teorijų. Pavyzdžiui, 19-o amžiaus viduryje buvo iškelta teorija, kad žaibas sukelia vakuumą. 20-tame amžiuje buvo priimtas konsensusas, kad griaustinis tikriausiai prasideda sprogimo banga dėl staigaus šiluminio žaibo kanale esančios plazmos išsiplėtimo. Per tūkstantąją sekundės dalį oras įšyla maždaug iki 28000˚C. Toks karštis sąlygoja jį kilti į viršų, apsupant šaltą orą didesniu greičiu nei jame nukeliautų garsas. Ši smūginė banga garsu panaši sprogimą arba į viršgarsinio lėktuvo keliamą triukšmą. Yra ir kitų nuomonių, kurios griaustinį aiškina žaibe esančioje plazmoje vykstančiais elektrodinaminiais efektais.
 
 
Griaustinis kaikuriems gyvūnams bei žmonėms sukelia [[nerimas|nerimo]], [[panika|panikos]] priepuolius. Žmonės, paniškai bijantys griaustinio ir perkūnijos turi [[astrafobija|astrafobiją]].
 
 
[[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]]